The Court of Justice of the EU finally ‘cracks’ Rubik’s Cube

Author: Inga Lukauskiene, Associated Partner, Attorney-at-law, Patent Attorney at METIDA, Court 

rubikasThere are probably few of us who know that Rubik’s Cube, a game that is famous and popular all over the world, was born in Hungary, and that this game is older than many of us: this mechanical puzzle was invented in 1974 by Erno Rubik, a Hungarian sculptor and architect.

Even today, we would be pressed hard to find someone who does not know or has never held this mechanical puzzle in their hands because in the early 80’s, Rubik’s Cube had become a symbol of pop culture; as a result, it could be found in every home and was a popular Christmas present.

Over the past few decades, many new and popular puzzles have seen the light of day – besides, daily entertainment has become synonymous with computer and various smart devices, yet Rubik’s Cube still stirs a lively interest on the toys market, and we have the recent legal dispute over the protection of Rubik’s Cube as a three-dimensional trade mark within the European Union to prove it.

Rubik’s cube as a three-dimensional trade mark was protected in the European Union under the name of Seven Towns on the basis of an application lodged in 1996. The dispute over the trade mark’s registration broke out back in 2006, with Simba Toys filing a request to invalidate the registration of the trade mark, and went on for a massive 10 years. Even though the court decision does not specify the real reasons behind the dispute, the registration of a trade mark usually gets contested only when the competitor also wants to use the same or a similar trade mark.

The original decision by the Cancelation division of the European Union Intellectual Property Office (EUIPO) favoured the popular toy, and so did the decision of the EU General Court: the application to invalidate the trade mark registration from Simba Toys GmbH & Co. KG was dismissed. Yet the Court of Justice of the EU turned the situation around by ruling, on 10 November 2016, in case No C-30/15P that this three-dimensional trade mark is nonetheless only a shape of goods which is necessary to obtain a technical result and this trade mark therefore does not satisfy the applicable requirements.

There was no dispute in the case that the key properties of the subject trade mark were the cube-shape and the grid structure of the wall surfaces. However, both the parties to the case, and the court varied in their opinion whether the black lines visible in the trade mark and the grid structure of the surfaces of the cube at issue in general perform any technical function.

The EU General Court ruled that the rotating capability of the individual elements of the cube at issue, which are reflected by those black lines, was essentially based on knowledge of the rotating capability of the vertical and horizontal lattices of the Rubik’s Cube and that that capability cannot result from the characteristics of the shape presented but, at most, from an invisible mechanism internal to that cube. Furthermore, the General Court took the view that the grid structure on each surface of the cube at issue did not perform any technical function since the fact that that structure had the effect of dividing visually each surface of that cube into nine equal square elements could not constitute a technical function for the purposes of the relevant case-law.

 Still, the Advocate General who offered his opinion in this case pointed that since it was not disputed that the sign at issue consisted of the shape of actual goods and not of an abstract shape, the General Court should have defined the technical function of the actual goods at issue, namely a three-dimensional puzzle, and it should have taken this into account when assessing the functionality of the essential characteristics of that sign.

As a result, the CJEU ruled that that the General Court had interpreted the criteria for assessing Article 7(1)(e)(ii) of Regulation No 40/94 too narrowly, in that it took the view that for the purpose of examining the functionality of the essential characteristics of the sign concerned, in particular the grid structure on each surface of the cube, the shape at issue, as represented graphically, should have been taken as a basis, without necessarily having to take into consideration any additional circumstances which an objective observer would not have been able to ‘fathom precisely’ on the basis of the graphic representations of the contested mark. Which is to say that even when the technical functionality of certain characteristics is invisible yet known considering the goods for which the trade mark is registered, this can also be used as a reason to decide that the mark is nonetheless but a shape defined by the technical characteristics of the goods. In this case, the shape of the cube carrying black lines dividing every surface of the cube into 9 sections was recognised indicative of the rotating capability of the cube along those lines in various directions, which in fact is a technical function.

This judgement must have come as a surprise both to the company Seven Towns and everyone concerned with the protection of intellectual property, all the more as previous practice had been somewhat different: for instance, LEGO Juris A/S had managed to defend its right to the protection of the block as a three-dimensional trade mark, and the judgement in that case was considered a textbook example for the purposes of defence in similar disputes.

And so the Rubik case will give us a push to reconsider the protection of three-dimensional trade marks and to look for new methods of protection because, regardless of the judgement by the Court of Justice of the EU, no one will probably be bold enough to deny that Rubik’s Cube is an original, unique, and still-popular toy that deserves protection for all the objective reasons.

 

Posted in Išradimai | Inventions, Prekių ženklai | Trademarks, Uncategorized | Tagged , , | Parašykite komentarą

ES Teisingumo teismas pagaliau „išsprendė“ Rubiko kubą

Autorė: Inga Lukauskienė, METIDA asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, teismo mediatorė

rubikas

Turbūt mažai kas žino, kad visame pasaulyje žinomo ir populiaraus žaidimo – Rubiko kubo – tėvynė yra Vengrija, o šis žaidimas yra vyresnis už daugelį iš mūsų – šį mechaninį galvosūkį 1974 metais išrado vengrų skulptorius ir architektas Ernė Rubikas. Rubiko kubą sudaro 26 maži kubeliai, kuriuos galima sukioti ant branduolio, nesimatančio iš išorės. Pagrindinė žaidimo užduotis – sutvarkyti kubą taip, kad kiekviena iš šešių skirtingų spalvų sienelių (žalia, oranžinė, balta, mėlyna, geltona ir raudona) būtų vienos spalvos.

Dar ir šiandien mažai rastume žmonių, kurie šio mechaninio galvosūkio nežino ar nėra jo laikę rankose, nes Rubiko kubas XX a. 9 dešimtmečio pradžioje buvo tapęs popkultūros  simboliu, todėl jį buvo galima rasti kiekvienuose namuose, jis dažnai tapdavo ir Kalėdine dovana.

Per pastaruosius dešimtmečius buvo sukurta daug naujų ir populiarių galvosūkių, be to kasdienės pramogos tapo nebeįsivaizduojamos be kompiuterių ir įvairių išmaniųjų įrenginių, tačiau Rubiko kubas vis dar kelia susidomėjimą ir yra populiarus žaislų rinkoje, tai įrodo ir ką tik pasibaigęs teisinis ginčas dėl Rubiko kubo, kaip erdvinio prekių ženklo, apsaugos Europos Sąjungoje.

Rubiko kubas, kaip erdvinis prekių ženklas, buvo apsaugotas Europos Sąjungoje Seven Towns vardu 1996 metais pateiktos paraiškos pagrindu. Ginčas dėl šio prekių ženklo registracijos prasidėjo dar 2006 metais, kai Simba Toys pateikė prašymą pripažinti šio prekių ženklo registraciją negaliojančia, šis ginčas truko net 10 metų. Nors teismo sprendime ir nenurodytos šio ginčo tikrosios priežastys, tačiau prekių ženklo registracija įprastai ginčijama tik tuomet, kai konkurentui taip pat norisi naudoti tokį patį arba panašų ženklą.

Pirminis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) anuliavimo skyriaus sprendimas, taip pat ir vėlesnis Apeliacinės tarybos sprendimas buvo visų mėgiamo žaidimo naudai, taip pat kaip ir ES Bendrojo Teismo sprendimas – Simba Toys GmbH & Co. KG prašymas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia buvo atmestas. Tačiau ES Teisingumo teismas situaciją pakeitė kardinaliai, 2016-11-10 byloje C-30/15P nusprendęs, kad šis erdvinis prekių ženklas vis dėlto yra tik prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti, ir todėl šis prekių ženklas neatitinka keliamų reikalavimų.

Byloje nekilo ginčo,  kad pagrindinės nagrinėjamo žymens savybės yra kubo forma ir languotas visų šio kubo sienų paviršius. tačiau tiek bylos šalys, tiek teismai nevienodai vertino aplinkybę, ar ženkle matomos juodos linijos ir bendrai languotas visų nagrinėjamo kubo sienų paviršius atlieka techninę funkciją.

ES Bendrasis Teismas sprendė, kad galimybė sukioti atskirus nagrinėjamo kubo elementus, kuri matyti iš minėtų juodų linijų, iš esmės yra grindžiama žinojimu, kad galima sukioti Rubiko kubo vertikalias ir horizontalias linijas ir kad tokią galimybę lemia ne pateiktos formos savybės, o daugių daugiausiai vidinis nematomas kubo mechanizmas. Teismas taip pat sprendė, kad languotas kiekvienos nagrinėjamo kubo sienos paviršius neatlieka jokios techninės funkcijos, nes tai, kad dėl šios struktūros kiekviena šio kubo siena vizualiai suskirstoma į tokio paties dydžio devynis kvadratus, nėra tokia funkcija, kaip tai suprantama pagal reikšmingą teismo praktiką.

Vis dėlto, išvadą šioje byloje teikęs generalinis advokatas nurodė –  kadangi nebuvo ginčijama, kad nagrinėjamą žymenį sudaro konkrečios prekės, o ne abstrakti forma, Bendrasis Teismas turėjo nurodyti konkrečios nagrinėjamos prekės, t. y. erdvinės dėlionės, techninę funkciją ir į ją atsižvelgti vertindamas šio žymens pagrindinių savybių funkcionalumą.

Todėl ES Teisingumo teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas per griežtai aiškino Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nurodytus vertinimo kriterijus, kai nusprendė, jog tikrinant žymens pagrindinių savybių, bei visų kubo sienų languoto paviršiaus funkcionalumą, reikia remtis nagrinėjama tokia forma, kokia ji pavaizduota grafiškai, ir nebūtina atsižvelgti į papildomus elementus, pavyzdžiui,  į galėjimą sukioti atskirus Rubiko kubo rūšies erdvinių dėlionių elementus, kurių objektyvus stebėtojas negalėtų „tiksliai suvokti“ remdamasis grafiniu ginčijamo prekių ženklo vaizdu. Tai yra net tuo atveju, kai tam tikrų savybių techninis funkcionalumas yra nematomas, tačiau žinomas atsižvelgiant į  prekes, kurioms žymėti ženklas yra registruotas, tai taip pat gali būti priežastis nuspręsti, kad žymuo vis dėlto yra tik forma, kurią lemia prekės techninės savybės. Šiuo atveju kubo su juodomis linijomis, suskaidančiomis kiekvieną kubo plokštumą į 9 dalis, vaizdas buvo pripažintas kaip nurodančiu į galimybę kubą sukioti pagal šias linijas įvairiomis kryptimis, kas ir yra techninė funkcija.

Šis sprendimas turbūt buvo netikėtas ne tik bendrovei Seven Towns, bet ir visiems, besidomintiems intelektinės nuosavybės apsauga, tuo labiau, kad ankstesnė praktika buvo kitokia – pvz. LEGO Juris A/S pavyko apginti savo teisę į kaladėlės, kaip erdvinio prekių ženklo, apsaugą, o sprendimas šioje byloje buvo laikomas chrestomatiniu ir gynybos panašiuose ginčuose pagrindu.

Taigi Rubiko kubo byla privers kitaip pažvelgti į erdvinių prekių ženklų apsaugą ir ieškoti naujų apsaugos būdų, nes nepaisant tokio ES Teisingumo teismo sprendimo, turbūt niekas nebandys neigti, kad Rubiko kubas – originalus, išskirtinis ir populiarumo nepraradęs žaidimas, kuris objektyviai nusipelno apsaugos.

 

 

 

 

 

Posted in Išradimai | Inventions, Prekių ženklai | Trademarks, Uncategorized | Tagged , , , | Parašykite komentarą