Copyright Law is no place for monkey business?!

Author: Maria Silvia Martinson, lawyer at RestMark METIDA

MariaIt can really be said that in 2011 a lot happened – it was the year of the Egyptian revolution, earthquakes in Japan and the Royal Wedding. Coincidentally, 2011 was also the year of the so-called „monkey selfies“, which have developed into a copyright case so significant it could even help determine the future of copyright protection in the context of artificial intelligence.

See examples of the monkey selfies here

The first question, of course, is how did the monkey selfies come to exist? In 2011, a wildlife photographer David Slater visited Sulawesi, Indonesia to take pictures of Celebes crested macaques. According to Slater, he set up his camera on a tripod, then left it unattended with the macaques for a period of time. A macaque named Naruto played with said camera and snapped a variety of pictures of himself, several of them blurry and unusable, but a few clear enough for Slater to publish them. The British photographer claimed copyright of the images and announced them as „monkey selfies“.

After publication, the selfies became a real internet sensation, being constantly reposted and shared online. The photos were also uploaded to Wikimedia Commons which is a media file repository that makes public domain and freely-licensed educational media content available. When information about this reached Slater, he referred to his copyright and requested the owners of Wikimedia Commons to either pay for the photos or remove them. The organisation rejected Slater’s claim and based their rejection on an argument that the creator of the photos is in fact the macaque depicted on them and thus copyright of the selfies belongs to noone. After this, Slater claimed that he has suffered significant financial loss due to the pictures being available in the repository and expressed an intention to sue Wikimedia Foundation.

However, the case currently being subject to court proceedings is not the previously described dispute between Slater and Wikimedia Foundation. As an interesting development, PETA (People for the Ethical Treatment of Animals) filed a lawsuit in the U.S. against Slater and on behalf of the macaque Naruto in 2015, claiming that Naruto should be deemed the author of the selfies. PETA had additionally promised to administer all proceeds from the photos for the benefit of Celebes crested macaques.

PETA’s general counsel Jeff Kerr stated that: „By granting ownership of the images to this monkey, the court could – for the first time in history – declare an animal the owner of property rather than a piece of property himself.“ PETA claimed that Naruto is the author of the selfies and the holder of copyright since the macaque intentionally picked up a camera, watched his reflection in the lens and pressed the shutter button to take pictures. On the other hand, Slater argued that he should be considered the author and holder of copyright because the monkey used his camera equipment and that Slater himself engineered and predicted the photos as it was his artistry and idea to leave the macaques to play with the camera.

Meanwhile, in 2014 the U.S. Copyright Office stated that works which are created by non-humans (including monkeys) are not subject to copyright. In 2016, the Naruto v. Slater case was decided by U.S. District Judge William Orrick who also concluded that the monkey is not an author within the meaning of the U.S. Copyright Act. PETA, however, appealed the aforementioned decision and the parties were able to submit further arguments on 12 July 2017 during a hearing before the U.S. Court of Appeals for the Ninth Circuit in San Francisco.

Although the final decision is yet to be made in this matter in the U.S., the case has brought forward several interesting legal aspects concerning the possibility of copyright ownership by non-humans in both the U.S. and Europe, including how Copyright Law could and should be interpreted in the context of artificial intelligence as they also fall under the „non-human“ category.

More author’s blog posts:

 

Paskelbta temoje Autorių teisės | Copyright, Uncategorized | Pažymėta , , , , | Parašykite komentarą

Autorių teisė – ne vieta beždžionių verslui?!

Autorė: Maria Silvia Martinson, RestMark METIDA teisininkėMaria

Galima teigti, kad 2011-ieji buvo iš tiesų turiningi:  Egipto revoliucijos, žemės drebėjimai Japonijoje, Karališkųjų vestuvių metai. 2011-ieji tapo ir vadinamųjų „beždžionės asmenukių“ metais. Dėl šių asmenukių buvo pradėta svarbi autorių teisių byla, kuri, kalbant apie dirbtinį intelektą, netgi galėtų padėti išspręsti autorių teisių apsaugos klausimą.

Beždžionių asmenukes galite pamatyti čia

Žinoma, pirmiausia kyla klausimas, kaip šios asmenukės atsirado? 2011 m. laukinės gamtos fotografas Deividas Slateris (David Slater) lankėsi Sulavezyje (Indonezija), kur ketino fotografuoti juodąsias makakas. Anot Slaterio, jis pastatė fotoaparatą ant trikojo ir kuriam laikui paliko jį be priežiūros su makakomis. Makaka vardu Naruto, žaisdama su fotoaparatu, padarė įvairių savo nuotraukų. Kai kurios iš jų neryškios ir netinkamos naudoti, tačiau kelios buvo užtektinai aiškios, kad Slateris galėtų jas publikuoti. Britų fotografas pareikalavo autorių teisių į šiuos atvaizdus ir paskelbė, kad tai „beždžionės asmenukės“.

Išleistos asmenukės tapo tikra sensacija. Jas nuolat pakartotinai skelbė ir jomis dalijosi internete. Taip pat, nuotraukos buvo įkeltos į Vikiteką – tai daugialypės terpės failų talpykla, kurioje viešai pateikiamas nemokamas šviečiamojo pobūdžio turinys. Kai šios žinios pasiekė Slaterį, jis remdamasis savo autorių teisėmis, pareikalavo, kad Vikitekos savininkai sumokėtų už nuotraukas arba jas pašalintų. Organizacija atmetė Slaterio reikalavimus remdamasi argumentu, kad iš tiesų nuotraukas sukūrė jose pavaizduota makaka, taigi autorių teisės į šias asmenukes niekam nepriklauso. Tuomet Slateris pareiškė, kad jis patyrė nemažai finansinių nuostolių dėl šių Vikitekoje įkeltų nuotraukų ir nurodė, kad ketina pareikšti ieškinį Vikimedijos fondui.

Visgi šiuo metu teisme nagrinėjama byla nėra dėl pirmiau aprašyto Slaterio ir Vikimedijos fondo ginčo. Įdomus posūkis įvyko, tuomet kai 2015 m. Jungtinėse Amerikos Valstijoje PETA (angl. People for the Ethical Treatment of Animals – „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“) makakos Naruto vardu pareiškė ieškinį Slateriui, reikalaudama pripažinti Naruto šių asmenukių autoriumi. Taip pat, PETA žadėjo tvarkyti visas už nuotraukas gautas pajamas juodųjų makakų naudai.

PETA advokatas Džefas Keras (Jeff Kerr) pareiškė, kad: „Suteikdamas nuosavybės teisę į šios beždžionės atvaizdus, teismas galėtų – pirmą kartą istorijoje – pripažinti, kad gyvūnas yra ne turto dalis, o turto savininkas.“ PETA tvirtino, kad Naruto yra savo asmenukių autorius ir autorių teisių savininkas, nes makaka sąmoningai paėmė fotoaparatą, stebėjo savo atvaizdą objektyve ir paspaudė mygtuką, kad nusifotografuotų. Kita vertus, Slateris argumentavo, kad jis turėtų būti laikomas autoriumi ir autorių teisių savininku, nes beždžionė naudojosi jo fotoaparatu, ir pats Slateris sudarė sąlygas fotografuoti ir numatė, kad bus padarytos nuotraukos, taip pat, jo meninė idėja buvo leisti makakoms žaisti su fotoaparatu.

O 2014 m. JAV autorių teisių tarnyba nurodė, kad darbai, kuriuos sukūrė ne žmogus (įskaitant beždžiones), negali būti laikomi autorių teisių objektu. 2016 m. bylą „Naruto prieš Slaterį“ išsprendė JAV apygardos teisėjas Viljamas Orikas (William Orrick), kuris taip pat padarė išvadą, kad pagal JAV autorių teisių įstatymą beždžionė negali būti laikoma autoriumi. Tačiau PETA šį sprendimą apskundė ir šalys galėjo pateikti papildomų argumentų 2017 m. liepos 12 d. JAV San Francisko devintosios apygardos apeliacinio teismo posėdyje.

Nors šioje JAV nagrinėjamoje byloje galutinis sprendimas dar turi būti priimtas, byloje iškilo keletas įdomių teisinių aspektų, susijusių su ne žmonių galimybe būti autorių teisių savininku JAV ir Europoje, tarp jų ir tas, kad autorių teisių įstatymas gali ir turi būti aiškinamas dirbtinio intelekto, kuris taip pat priklauso „ne žmogaus“ kategorijai, kontekste.

Daugiau autorės tinklaraščio įrašų:

Paskelbta temoje Autorių teisės | Copyright, Uncategorized | Pažymėta , , , | Parašykite komentarą