Kitos bendrojo Europos patento su vieningu efektu galiojimo pusės

 Autorius: Dr. Jacekas Antulis, „Metida“ asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas

metida9

Europos Sąjungos Tarybai 2011 m. pateikus pasiūlymą dėl reglamento, susijusio su vieningo patento apsaugos sistema, ir 2012 m. priėmus politinį sprendimą dėl sistemos preliminarios įgyvendinimo tvarkos, šia tema elektroninėje erdvėje kilo daug debatų. Dauguma tokio pobūdžio pranešimų susiję su pateikto reglamento naršymu, teisinių aspektų narpliojimu, citavimu, kopijavimu bei teisinės svarbos išpūtimu, kitaip tariant, nagrinėjami teisinės mašinos sraigteliai bei pyrago dalinimo klausimai, kurie dėl ambicijų ir savanaudiškų atskirų valstybių interpretacijų buvo nagrinėjami dešimtmečiais.

Visgi verta panagrinėti bendro galiojimo Europos patento su vieningu efektu („V modulis“) poveikį pareiškėjui, patentiniams patikėtiniams ir komercinio pasaulio dalyviams visos valstybės ekonomikos mastu, nes dažnai teisininkų priimami teisės aktai neplanuotai paveikia komercinio pasaulio dalyvius ir galutinius kuriamos/keičiamos sistemos vartotojus. Dažnai pasitaiko ir kitas atvejis: vienoje valstybėje gerai apgalvoti ir apsvarstyti sprendimai bei įstatymai kitoje valstybėje kopijuojami ir diegiami automatiškai, negalvojant apie būsimas pasekmes.

Svarbu pabrėžti, kad dėl didelio triukšmo elektroninėje erdvėje ir įvairių vienas kitą plagijuojančių straipsnių gausos atsirado „vieningo patento“ sąvoka. Ji, matyt, kilo dėl vieno iš tokių rašytojų reglamento nesupratimo arba skubėjimo, o vėliau ši sąvoka buvo visur kopijuojama „skersai ir išilgai“. Vieningo patento nėra, yra tik dabartinio Europos patento papildomas integruotas modulis, kuris pasižymi atskiru funkcionalumu. Taigi straipsnyje aptariamas dabartinio Europos patento atskiras modulis, integruotas į dabartinę Europos patentų tarnybos patentavimo sistemą.

Siekiant išnagrinėti, kaip minėtas „V modulis“ pakeičia patį verslą nedidelėje valstybėje, pirmiausia svarbu aptarti modulį iš atskirų verslo sluoksnių bei procedūrinių pozicijų.

Eilinio pareiškėjo požiūris į „V modulį“

Žvelgiant eilinio pareiškėjo – verslininko – akimis, patentavimo sistema Europoje beveik nepasikeis: joje atsiras tik atskiras „V modulis“, suteikiantis papildomas galimybes, kurį pagaliau pavyko integruoti į patentavimo sistemos kūną. Siekiant išvengti atmetimo reakcijos (o ši reakcija gali būti inicijuota pačios sistemos vidinių dalyvių ir jos vartotojų), buvo padalintos atskirų valstybių įtakų zonos (Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Liuksemburgas) bei pažadėta pareiškėjui, kad, norint apsaugoti savo išradimą 5-6 Europos valstybėse, tai kainuos mažiau. Teoriškai, rodos, viskas gražu ir harmoninga, tačiau „V modulio“ įvedimas keičia ne tik patentavimo mechanizmą, bet tam tikra dalimi paveikia visą komercinį pasaulį ir atskiras valstybes. Šiais laikais komercinis pasaulis primena organinę medžiagą, paklūstančią velnio įstatymams, todėl bet kokie mikro sprendimai teisinėje erdvėje gali privesti prie fazinio virsmo taško komercinėje aplinkoje (tai tarsi paviršiaus atspindys, tik ne toks, kokio laukiama pagal įprastinius optikos dėsnius, bet dažnai išbarstytas ir sunkiai pastebimas, tačiau turintis didelę reikšmę laiko skalės perspektyvoje).

Tokiu būdu eiliniam pareiškėjui tarsi viskas aišku ir paprasta: tiesiog atsiveria nauja galimybė gauti apsaugą Europos bendrijoje (čia nekalbama apie Italiją ir Ispaniją, kurių, žiūrint vietinių klientų akimis, rinkos nėra įdomios ir kurios nepasirašė Europos Sąjungos Tarybos pateikto pasiūlymo), naudojant minėtą „V modulį“, tik kol kas neaišku, ar verta pasinaudoti šia galimybe, nes metiniai mokesčiai šiuo metu „paišomi“ tik ant vandens paviršiaus.

Metinių mokesčių dydžio neapibrėžtumas ir problematika

Pagal reglamentą žinoma, kad, pasinaudojus „V moduliu“, metiniai mokesčiai turės būti mokami Europos patentų tarnybai, tačiau iki šiol net apytikriai nėra nežinoma, kokio dydžio bus šie mokesčiai. Šiuo metu neapibrėžtai teigiama, kad mokesčiai gali būti dideli. Suma neaiški dėl kelių aspektų: šių įmokų turi užtekti „prasimaitinti“ pačiai Europos patentų tarnybai bei pamaitinti visus 25 (!) nacionalinius patentų ofisus. Taip pat reikia labai gerai paskaičiuoti ir įvertinti „didelių statistinių patentuotojų“ poreikius, kad „V modulis“ taptų magistraliniu keliu, o ne šunkeliu (kitaip visas ~40 metų darbas nueis niekais). Žiūrint iš matematinio (ir ypač finansinio) taško požiūrio, labiausiai tikėtina, kad skaičiavimų pagrindas atstovaus farmacinių bei cheminių kompanijų interesus. Surasti auksinį vidurkį, kur matematine prasme kraštinės sąlygos nesuderinamos, bus tikrai nepaprasta, todėl, ko gero, paprasčiau ir greičiau jį bus surasti burtų keliu. Manome, kad Europos patentų tarnyba turėtų nustatyti minėtus metinius mokesčius, kurie priklausytų nuo įmonės apyvartos ar bent įmonės dydžio.

Mažų pareiškėjų požiūris

Žvelgiant iš mažų ir vidutinių įmonių, kurios ir dominuoja mūsų šalyje, pozicijų, pagrindinės komercinės rinkos Europoje yra dvi: Vokietija ir Didžioji Britanija, gal dar Prancūzija ir, tam tikrais aspektais, Skandinavijos šalys, bet realiai iš visos Europos tik 3-4 šalys yra patrauklios komercine prasme. Taigi vidutinio ir smulkaus dydžio kompanijoms „V modulis“ nebeatrodo patrauklus, nes reikia pramaitinti 25 nacionalinius ofisus, o tai tikrai nėra mažų bei vidutinių įmonių tikslas. Kadangi visos trys šalys (Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija) naudoja oficialias Europos patentų tarnybos kalbas, mažos bei vidutinės kompanijos dažniausiai neturi vertimo išlaidų problemų. Vertimų išlaidų problema aktualiausia farmacinėms kompanijoms, dėl kurių didžiąja dalimi ir kuriamas bei diegiamas minėtas „V modulis“.

Taigi tikėtina, kad mažos ir vidutinės įmonės eis senuoju keliu, nebent „V modulyje“ jos sulauks atskirų lengvatų ar skatinimo.

Lietuvos verslininkų požiūris

Manoma, kad dėl „V modudio“ integracijos mažos šalies verslas patirs labiau neigiamą, negu teigiamą poveikį. Šiuo metu kiekvienais metais į Lietuvą yra išplečiama apytikriai 1300 Europos patentų. Apie 70 proc. jų yra cheminiai, biotechnologiniai ir farmaciniai. Paskutiniaisiais metais Europos patentų tarnyba išduoda apie 60 tūkstančių patentų per metus. Tai reiškia, kad dabar į Lietuvą išplečiamas tik kas 60-tasis patentas. Jeigu didelės ir farmacinės kompanijos pasinaudos „V moduliu“, kiekvienais metais į Lietuvą „ateis“ visa aibė įvairių patentų. Vietiniai smulkūs verslininkai, kurie diegdavo ne Lietuvoje patentuotas technologijas, bus priversti pasitraukti iš tokio pobūdžio verslų. Kitas aspektas – diegiant net pačių verslininkų sukurtus produktus, išlieka pakankamai didelė tikimybė (dabar ji beveik nulinė), kad šis produktas jau yra užpatentuotas Europoje ir per „V modulį“ galios Lietuvoje. Tokio pobūdžio problema atsiras bet kurioje nedidelėje Europos valstybėje ir tokia padėtis labai neigiamai paveiks verslą tose šalyse ir dar labiau monopolizuos komercinę rinką.

Patentinių patikėtinių pajamos

Nors kalbėti apie patentinių patikėtinių pajamas nepridera, tačiau jos iš Europos patentų išplėtimų bei vertimų buvo pakankamai didelės. Įdiegus naująją tvarką, pajamos palaipsniui mažės. Be to, visų šalių patentiniai patikėtiniai negaus pajamų už metinių mokesčių mokėjimą nacionaliniams biurams, prasidės arši kova dėl metinių mokėjimų Europos patentų tarnybai, mat tokius mokesčius gali mokėti ne tik pirminis paraiškos atstovas.

Kadangi mokestis bus vienas, tokių mokėjimų rinka sumažės maždaug 20 kartų. Beje, šis aspektas naudingas pareiškėjams, nes dažniausiai ne rinkliavos mokesčiai yra didžiausia jų našta. Visur Europos patentų tarnyba kalba apie rinkliavos mokesčius, tačiau pareiškėjai dažniausiai labiau kenčia nuo patentinių patikėtinių honorarų, ypač Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, kur paslaugų kokybė praktiškai yra ta pati, o įkainiai dvigubai ar trigubai didesni negu patentinių patikėtinių mažose Europos valstybėse.

Apibendrinant paaiškėja, kad, įvedus bendro galiojimo Europos patentą su vieningu efektu, numatomi įvairūs pasikeitimai bei šalutiniai poveikiai, kuriems turi pasiruošti ir pareiškėjai bei patentiniai patikėtiniai, ir šalies ekonomika, nes statistiškai išlaidos, tenkančios technologijos patentavimui, sudaro tik 6-7 % nuo technologijos įvedimo/įgyvendinimo ir rinkodaros. Taigi net nedideli pasikeitimai patentų pasaulyje gali turėti „drugelio efektą“ pasaulio makroekonomikoje.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Kita | Other ir pažymėtas , , , , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s