Brangiausi prekių ženklai

Autoriai: Inga Lukauskienė„Metida“ asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, Mykolas Jakutis„Metida“ advokato padėjėjas

metida20Prekių ženklas – tai simbolis (žodis ar logotipas), kuris padeda atskirti vieno gamintojo ar įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų.

Didelė prekių ženklo vertė suteikia bendrovei daug konkurencinių pranašumų. Populiarų prekių ženklą gerai žino vartotojai ir būna jam ištikimi, todėl bendrovės patiria mažesnes rinkodaros sąnaudas. Kadangi vartotojai tikisi, jog parduotuvė prekiaus šiomis prekėmis, bendrovė turės pranašumą ir derybose su mažmenininkais. Kai prekių ženklu vartotojai pasitiki, gamintojui paprasčiau plėsti asortimentą. Svarbu ir tai, kad, turėdama populiarų prekių ženklą, bendrovė gali apsiginti nuo negailestingos kainų konkurencijos.

Prekių ženklo vertė yra pridėtinė vertė įmonės gaminamai produkcijai ar teikiamoms paslaugoms. Prekių ženklo pridėtinė vertė reiškia ir galimybę brangiau parduoti produkciją, ir mažesnes rinkodaros sąnaudas, ir didesnį pirkėjų dėmesį.

Prekių ženklas yra įmonių ilgalaikis turtas, į kurį būtina investuoti, kurį būtina saugoti ir puoselėti, kad jo sukurta verte įmonė galėtų naudotis kuo ilgiau ir efektyviau. Prekių ženklas yra toks pat svarbus sėkmingai kompanijos veiklai kaip ir kitas įmonės turtas, nes didina pirkimo-pardavimo galimybes bei teikia kitų strateginių pranašumų.

Esti labai daug prekių ženklo vertės apibrėžimų, tačiau visi jie išskiria pagrindinius prekių ženklo vertės nustatymo kriterijus:

  • Piniginė vertė – tai papildomos pajamos, gaunamos iš prekių ženklą turinčio produkto pardavimo, lyginant su pajamomis, gaunamomis iš to paties, tačiau „bevardžio“ produkto pardavimo;
  • Neapčiuopiama vertė yra tai, ko negalima įvertinti nei kainos, nei kokybiniais produkto vertinimo kriterijais, t.y. ženklo ir juo žymimų prekių populiarumas ir gera reputacija;
  • Įsivaizduojama kokybė – tai numanomas kokybės ir sukurto įvaizdžio derinys, neatsižvelgiant į kitas produkto savybes.

Brangiausi pasaulio ženklai

Tyrimų bendrovės „Millward Brown“ atlikta 2012 m. „BrandZ Top 100“ kasmetinė vertingiausių prekių ženklų statistika parodė, kad ir sunkmečiu didžiųjų tarptautinių kompanijų prekių ženklai didino savo vertę. Sąrašo viršuje atsidūrė kompanija „Apple“, kurios prekių ženklas buvo įvertintas maždaug 183 mlrd. JAV dolerių. Per pastaruosius metus šios kompanijos prekių ženklas pabrango 19 proc. Į antrą vietą iš trečiosios, lyginant su 2011 m. reitingais, pakilo korporacija „IBM“, kurios prekių ženklas buvo įvertintas 116 mlrd. JAV dolerių ir per pastaruosius metus pabrango apie 15 proc. Trečioje vietoje atsidūrė kompanija „Google“, kurios prekių ženklas buvo įvertintas 108 mlrd. JAV dolerių.

Pirmajame dešimtuke taip pat atsidūrė tokios kompanijos kaip:

  • „McDonald‘s“ (95,2 mlrd.),
  • „Microsoft“ (76,7 mlrd.),
  • „Coca-Cola“ (74,3 mlrd.),
  • „Marlboro“ (73,6 mlrd.),
  • „AT&T“ (68,9 mlrd.),
  • „Verizon“ (49,1 mlrd.)
  • ir „GE“ (45,8 mlrd.)

„Millward Brown“ atliktais skaičiavimais, nuo 2006 m. iki 2012 m. 100 brangiausių pasaulyje prekių ženklų vertė paaugo 66 proc. Visų jų bendra vertė siekė 2,4 trilijonų dolerių. Daugiau informacijos apie tyrimą galite rasti čia.

Brangiausi Lietuvos ženklai

Tyrimų apie lietuviškus prekių ženklus yra nedaug, o ypač apie jų žinomumą pasaulyje, todėl atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus galima tik spėti, kokie lietuviški prekių ženklai yra populiariausi ir geriausiai vertinami užsienyje. Visgi verta paminėti, kad Lietuva tapo pirmąja Baltijos valstybe, 2007 m. paskelbusia vertingiausių Lietuvos prekių ženklų sąrašą.

2007 m. tarptautinis prekių ženklų arbitras „Superbrands“ pristatė vertingiausių Lietuvos rinkoje prekių ženklų albumą „Lithuania Superbrands 2007“. Jame pateikiami prekių ženklai, išsiskiriantys savo įtaka rinkoje, vertybėmis, sėkmės istorijomis ir originalumu. Ekspertų taryba vertino 200 Lietuvos rinkoje veikiančių prekių ženklų, iš kurių 28 suteiktas „Superbrands“ titulas.

Tarp išrinktųjų daugiausia minima:

  • maisto prekių („Alita“, „Jacobs“, „Karūna“, „Manija“, „McDonald’s“, „Pieno žvaigždės“, „Vichy“);
  • telekomunikacijos bendrovių („Bitė“, „Labas“, „Omnitel“, „Teo“);
  • ir prekybos centrų („Akropolis“, „Maxima“, „BMS Megapolis“, „Topo centras“) prekių ženklų.

Vis dėlto daugelis „Superbrand“ titulą pelniusių prekių ženklų savininkų nėra linkę įvardyti materialinės prekių ženklo vertės.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Prekių ženklai | Trademarks ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s