Bendrijos prekių ženklo naudojimas: ką vertėtų žinoti?

Autoriai: Kristina Vilkienė, „Metida“ advokato padėjėjaInga Lukauskienė„Metida“ asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė

metida22Prekių ženklas, kaip ir bet koks kitas turtas, jei tinkamai ir protingai naudojamas, teiks visokeriopą naudą jo savininkui ir priešingai – sukels nepatogumų bei galimų nuostolių, jei bus naudojamas netinkamai ar nenaudojamas apskritai. Nors Bendrijos prekių ženklų teisė nenumato naudojimo reikalavimo prekių ženklo registracijai atsirasti, tačiau naudojimas yra numatytas kaip Bendrijos prekių ženklo registracijos palaikymo sąlyga.

Kadagi prekių ženklas yra viena iš konkuravimo rinkoje priemonių, jo naudojimui numatyti atitinkami reikalavimai, siekiant apriboti galimybę varžyti konkurenciją „miegančiais“ prekių ženklais.

Visgi ženklo nenaudojimas ne visada yra susijęs su konkurencijos ribojimu, dažniau – su prekių ženklo savininko nežinojimu kaip, kur, kiek ir kokį ženklą naudoti.

Teisinis reglamentavimas:

Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. spalio 22 d. direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti preambulės 9 punkte nurodoma, kad:

„norint sumažinti Bendrijoje įregistruotų ir saugomų prekių ženklų kiekį ir, atitinkamai, tarp jų iškylančių prieštaravimų skaičių, labai svarbu pareikalauti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų faktiškai naudojami arba, jeigu nenaudojami, kad jų registracija būtų panaikinta.“

Prekių ženklų direktyvoje taip pat numatoma, kad:

„Jeigu per penkerius metus po registravimo procedūros pabaigos savininkas nepradėjo valstybėje narėje iš tikrųjų prekių ženklu žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas penkerius metus iš eilės, ženklui taikomos šia direktyva numatytos sankcijos, išskyrus atvejus, kai buvo nenaudojama dėl tinkamų priežasčių.

Taikant pirmą pastraipą naudojimu taip pat laikoma:

a) prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai;

b) prekių arba jų pakuočių toje valstybėje narėje žymėjimas šiuo prekių ženklu išimtinai eksporto tikslu.

Jeigu prekių ženklas naudojamas turint jo savininko arba bet kurio kito asmens, kuris turi teisę naudoti kolektyvinį, garantijos ar sertifikacijos ženklą, sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats savininkas.“

Tokios pat nuostatos, susijusios su prekių ženklo naudojimu, buvo įtvirtintos ir 1998 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti.

Pagrindiniai vertinamieji kriterijai:

Pagal teisės aktuose suformuluotų naudojimo reikalavimų, galima išskirti pagrindines sąlygas, reikalingas ženklų laikyti naudojamu:

  • Naudojimui pradėti – 5 metų laikotarpis;
  • Naudojimas iš tikrųjų;
  • Naudojimas prekėms ir paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra registruotas;
  • Naudojimas tokio prekių ženklo, koks registruotas;
  • Naudojimas konkrečioje teritorijoje;
  • Naudojimas prekių ženklo savininko ar asmens, turinčio savininko sutikimą.

Apie kiekvieną jų atskirai:

Naudojimui pradėti – 5 metų laikotarpis

5 metų laikotarpio, numatyto pradėti prekių ženklo naudojimą, atskaitos taškas – ženklo registravimo procedūros pabaiga. Šis terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik tada, kai baigiasi visos su ženklo registravimu susijusios procedūros. Vertinant, ar prekių ženklas buvo naudojamas per nustatytą 5 metų laikotarpį, nėra reikalaujama, kad naudojimas būtų nepertraukiamas ar tęstinis viso šio laikotarpio metu.

Sprendžiant Le Chef DE CUISINE bylą C-246/05, teismas nurodė, kad:

  • Direktyva nenumato reikalavimų valstybėms narėms kaip ir pagal kokią procedūrą yra atliekamas prekių ženklų registravimas;
  • Todėl 5 metų naudojimo laikotarpis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į nacionalines registravimo procedūras.

Pagal Lietuvoje taikomas prekių ženklų registravimo procedūras, 5 metų prekių ženklo naudojimo terminas skaičiuojamas:

  • Termino pradžia nacionaliniam ženklui – registracijos liudijimo išdavimo diena;
  • Termino pradžia tarptautiniam ženklui:

– Išplėstam į Lietuvą pranešimo apie tarptautinės registracijos išplėtimą data, pridėjus 18 mėnesių;

– Išplėstam į Europos Bendriją – antrojo publikavimo data.

Naudojimas „iš tikrųjų“

Kitas esminis kriterijus vertinant prekių ženklo naudojimo reikalavimą – naudojimas iš tkrųjų. Taigi, kada ženklas tokiu laikomas?

Viena iš pagrindinių bylų, kurioje buvo suformuluoti naudojimo iš tikrųjų požymiai ir jų vertinimo principai yra Ansul C-40/01 byla:

  • Naudojimas nėra skirtas tik išimtinių teisių išsaugojimui;
  • Santykis su pagrindine ženklo funkcija;
  • Komercinis naudojimo tikslas;
  • Rinkos palaikymo ar sukūrimo tikslas.
  • Prekių ir paslaugų charakteristikos;
  • Rinkos ypatumai;
  • Naudojimo dažnumas;
  • Naudojimo mastas.

Šioje byloje teismas nurodė, kad simbolinis prekių ženklo naudojimas, skirtas tik išimtinių teisių išsaugojimui, negali būti vertinamas kaip naudojimas iš tikrųjų.

Iš tikrųjų naudojamas prekių ženklas turi atlikti savo pagrindinę funkciją – padėti vartotojui atskirti vieno gamintojo prekes ar paslaugas nuo kito, taigi jis negali būti naudojamas tik įmonės viduje.

Kadangi prekių ženklo apsauga suteikia išimtines teises trečiųjų asmenų atžvilgiu, tokia apsauga negali toliau galioti, jei prekių ženklas praranda komercinę paskirtį, kuri yra suprantama kaip siekis sukurti ar palaikyti rinką prekių ženklu žymimoms prekėms ar paslaugoms. Taigi prekių ženklo naudojimas turi būti susijęs su tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, arba su prekėmis ir paslaugomis, kurias ketinama teikti ir kurių atžvilgiu įmonė imasi veiksmų vartotojams pritraukti, ypač reklaminių kampanijų forma.

Vertinant ar prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, leidžiančias nustatyti ar komercinis ženklo naudojimas yra realus, ypač ar toks naudojimas gali būti vertinamas kaip pateisinamas/adekvatus konkrečiame ekonominiame sektoriuje, tam, kad būtų palaikoma ar sukuriama konkrečių prekių ar paslaugų rinkos dalis. Vertinant šias aplinkybes kartu turi būti atsižvelgta į konkrečių prekių ar paslaugų pobūdį, rinkos charakteristikas bei ženklo naudojimo mastą ir dažnumą.

Visgi prekių ženklo naudojimas ne visada turi būti kiekybiškai reikšmingas, kad būtų laikomas naudojimu iš tikrųjų, kadangi jis priklauso nuo prekių ar paslaugų charakteristikų bei konkrečios rinkos ypatumų. Taigi net ir minimalus naudojimas gali būti įvertintas kaip naudojimas iš tikrųjų, su sąlyga, kad jis bus pateisinamas atitinkamame ekonominiame sektoriuje.

Be to, net ir tais atvejais, kai ženklą naudoja vienas klientas, kuris importuoja prekių ženklu pažymėtas prekes, gali būti laikomas pakankamu tam, kad būtų įrodytas naudojimas iš tikrųjų, jei toks importas yra iš tiesų ženklo savininko komerciškai pateisinamas.

Vertinimas, ar naudojimas yra pakankamas šių prekių ar paslaugų rinkos išlaikymui ar sukūrimui, atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju. Ansul byloje teismas taip pat patvirtino, kad tai, jog ženklas naudojamas ne naujai rinkoje prieinamoms prekėms, o prekėms, kurios buvo parduotos anksčiau, dar nėra pagrindas teigti, kad ženklas nėra naudojamas iš tikrųjų, jei ženklo savininkas iš tiesų naudoja tą patį prekių ženklą sudėtinėms prekės dalims ar kitaip tenkinant tų prekių vartotojų poreikius.

Nenaudojimą pateisinančios priežastys:

Le Chef DE CUISINE byloje C-246/05 byloje teismas ne tik patvirtino 5 metų ženklo naudojimo termino atskaitos principą, bet kartu nagrinėjo ir ženklo nenaudojimo priežasčių pagrįstumą.

  • Ženklo savininko galimybė daryti įtaką;
  • Tiesioginis santykis su prekių ženklu;
  • Naudojimo priklausomybė nuo konkrečių aplinkybių;
  • Galimybė naudoti ženklą atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Šioje byloje ženklo savininkas teigė, kad ženklo naudojimą sutrukdė ,,biurokratinės kliūtys“. Paruošto vartoti maisto gamintojas savo prekes platina tik jam pačiam priklausančiame prekybos tinkle. Prieš atsidarant pirmajai tinklo parduotuvei Austrijoje, „Lidl“ sukūrė prekių dizainą, suderino jį su tiekėjais ir pradėjo sandėliuoti pateiktas prekes. Ženklo savininko teigimu, tinklo plėtrą Austrijoje sukliudė ,,biurokratinės kliūtys“, ypač veiklos licencijos išdavimas.

Teismas pažymėjo, kad direktyva nenurodo jokių ,,tinkamų priežasčių“ pobūdžio ar charakteristikų, todėl šios nuostatos aiškinimui panaudotos TRIPS Sutarties nuostotos. TRIPS sutartyje nurodoma, kad priežastys, atsirandančios nepriklausomai nuo prekių ženklo savininko valios ir sudarančios kliūtis naudoti prekių ženklą, gali būti pripažįstamos tinkamomis priežastimis dėl ženklo nenaudojimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ši nuostata neturėtų būti aiškinama pernelyg plačiai, nes tuomet būtų iškraipytas siekis mažinti nenaudojamų prekių ženklų skaičių.

Taigi nepakanka vien to, kad ,,biurokratinės kliūtys“ nepriklauso nuo prekių ženklo savininko valios. Tokios kliūtys turi būti tiesiogiai susijusios su prekių ženklu taip, kad ženklo naudojimas priklausytų nuo sėkmingo konkretaus administracinio veiksmo įvykdymo. Tačiau kartu teismas pažymėjo, kad neturi būti reikalaujama, jog dėl šių kliūčių ženklo naudojimas būtų tapęs neįmanomas – jei kliūtis yra tokio pobūdžio, kad dėl jos prekių ženklo naudojimas yra iš tiesų rizikingas, neturi būti reikalaujama ženklą naudoti, –pavyzdžiui, versti ženklą naudoti konkurentų prekybos bylose.

Naudojimas rinkodaroje:

WELLNESS byloje C-495/0715 teismas vertino ar ženklo naudojimas ant prekių, kurios nemokamai dalinamos kitų to paties gamintojo gaminamų prekių pirkėjams, gali būti laikomas naudojimu iš tikrųjų.

Prekių ženklo savininkas Maselli gamina ir prekiauja drabužiais. Prekių ženklas registruotas 16, 25 ir 32 klasėms. Drabužių pirkėjams bendrovė dovanodavo nealkoholinius gėrimus, paženklintus tuo pačiu, kaip ir rūbai, prekių ženklu. Atskirai parduodamiems gėrimams šis prekių ženklas nebuvo naudojamas.

Kaip jau buvo konstatuota minėtoje Ansul byloje, taip ir šioje byloje Teismas pažymėjo, kad naudojimas iš tikrųjų direktyvos prasme turi būti suprantamas kaip atitinkantis pagrindinę prekių ženklo funkciją, leidžiančią vartotojui identifikuoti prekių ar paslaugų kilmės šaltinį ir atskirti jas nuo prekių ar paslaugų, kilusių iš kito šaltinio.

Teismas pažymėjo, kad apsauga prekių ženklui konkrečių prekių ar paslaugų atžvilgiu turėtų likti galioti tik tais atvejais, kai prekių ženklas yra naudojamas rinkoje konkrečiai klasei priklausančioms prekėms ar paslaugoms žymėti. Tuo metu ši sąlyga nėra vykdoma, kai reklaminės priemonės yra dalinamos kaip dovana už kitų prekių įsigijimą ir tokio įsigijimo skatinimą.

Nemokamai dalinamos prekės nėra platinamos, siekiant įsilieti į konkrečių prekių rinką, prekių ženklas nėra naudojamas kaip prekės kilmės šaltinio nuoroda, todėl toks naudojimas nėra laikomas naudojimu iš tikrųjų.

Naudojimas labdaros tikslu:

Radetzky-Orden/Feldmarschall Radetzky byloje C-442/07 teigiama, kad ženklo savininkas registruotą prekių ženklą naudojo karinių tradicijų puoselėjimo veikloje – žuvusių karių pagerbimo veikla, atmintinų dienų, įvykių pagerbimas, buvusių karių susibūrimai, paminklų priežiūra ir išlaikymas, aukų rinkimas, labdaringa veikla. Prekių ženklas taip buvo naudojamas ir organizacijos ženkliukuose, kuriuos organizacijos nariai segėdavo įvairių renginių metu bei organizacijos veikloje naudojamuose dokumentuose.

Prejudiciniu klausimu teismo buvo klausiama, ar toks naudojimas gali būti laikomas naudojimu iš tikrųjų. Teismas nurodė, kad vertinant ženklo naudojimo pakankamumą šiuo atveju nėra svarbu tai, kad ženklo savininko vykdoma veikla yra ne pelno siekianti, kadangi tai nepaneigia fakto, jog ženklo savininkas įgyvendina savo veiklos tikslus ir naudoja ženklą konkrečioje paslaugų ar veiklos sferoje. Taigi šioje byloje buvo konstatuota, kad toks ženklo naudijmas gali būti laikomas naudojamu iš tikrųjų.

Naudojimas prekėms ir paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra registruotas

  • Specifikacijos principas;
  • Naudojimas tik daliai prekių ir paslaugų, kurioms žymėti ženklas yra registruotas;
  • Naudojimas kitoms, nei tos prekės ir paslaugos, kurioms žymėti ženklas yra registruotas;
  • Prekių ar paslaugų vienarūšiškumas.

Vertinant registruoto prekių ženklo apsaugos apimtį, svarbu atsižvelgti į prekių ženklui taikomą ,,specifikacijos“ principą, t.y. registruoto prekių ženklo apsaugos ribas apibrėžiantį prekių ir paslaugų sąrašą.

Kalbant apie registruoto prekių ženklo naudojimą prekių ir paslaugų atžvilgiu, galima išskirtu du probleminius aspektus:

  • ženklo naudojimą tik daliai prekių ir paslaugų, kurioms žymėti jis yra registruotas;
  • ženklo naudojimą kitoms, nei tos prekės ir paslaugos, kurioms žymėti jis yra registruotas.

Kai ženklas yra naudojimas tik daliai prekių ir paslaugų, nėra reikalaujama, kad registruotas prekių ženklas būtų naudojamas be išimties visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms žymėti jis yra registruojamas. Tokiu atveju vertinama, ar prekės (paslaugos), kurioms ženklas yra naudojamas, gali būti priskirtos tai pačiai kategorijai, kaip ir tos, kurioms žymėti prekių ženklas nebuvo naudojamas.

Naudojimas tokio prekių ženklo, koks registruotas

Net ir labai gerai vartotojams žinomi prekių ženklai kartais patiria ,,išvaizdos“ pokyčių.

Vertinant, ar pasikeitusio žymens naudojimas gali būti laikomas tinkamu registruoto prekių ženklo naudojimu, pagrindinis kriterijus yra – ar tokie pakeitimai iš esmės daro įtaką registruoto prekių ženklo skiriamąjį požymį.

Gana dažnai ženklo vaizdo pakeitimai atliekami pridedant ar išimant konkrečius elementus – jei tai pakeičia ženklo skiriamąjį požymį, tokio pasikeitusio ženklo naudojimas nebūtų laikomas registruoto ženklo naudojimu.

Taip pat dažnai ženklo savininkas registruoja kelis tarpusavyje bendra koncepcija panašius, tačiau kartu turinčius ir skirtumų prekių ženklus (prekių ženklų ,,šeimą“). Visgi tokiu atveju prekių ženklų ,,šeimos“ idėja reikšminga tik naudojant kiekvieną prekių ženklą „iš tikrųjų“.

Svarbu ir tai, kad jei komercinėje veikloje yra naudojamas žymuo, mažai kuo besiskiriantis nuo registruoto prekių ženklo, toks naudojimas gali būti pateikiamas kaip registruoto prekių ženklo naudojimo įrodymas.

Tačiau jei ženklo savininkas yra registravęs 2 panašius prekių ženklus, tik vieno iš jų naudojimas neatleidžia nuo pareigos naudoti kitą registruotą prekių ženklą.

Jei kartu naudojami keli atskiri ženklai, svarbu, jog būtų aišku, kad naudojami ženklai nesudaro vieno sudėtinio prekių ženklo. Tokiu atveju prekių ženklas turi išlaikyti savo savarankiškumą bei individualumą.

Naudojimas konkrečioje teritorijoje:

Vertinant Bendrijos prekių ženklo naudojimą, problema atsiranda dėl ženklo naudojimo teritorijos, kadangi apsaugą Bendrijos prekių ženklas turi visose 27 valstybėse narėse.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad prekių ženklas turi būti naudojamas reikšmingoje teritorijos dalyje, tačiau net ir naudojimas pakankamai ribotoje teritorijoje gali būti laikomas pakankamu, atsižvelgiant į visas kitas bylos aplinkybes, mat naudojimo teritorija yra tik vienas iš kelių faktorių, kurie turi būti įvertinti.

Tokiu būdu prekių ženklo naudojimas tik vienoje valstybėje narėje ar jos teritorijos dalyje būtų laikomas pakankamu su sąlyga, kad yra įvykdyti kiti naudojimo ,,iš tikrųjų“ kriterijai.

Advertisements
Įrašas paskelbtas temoje Prekių ženklai | Trademarks ir pažymėtas , , , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s