„Tradiciniai“ prekių ženklai ir „klasikinės“ jų istorijos

Autoriai: Kristina Vilkienė, „Metida“ advokato padėjėjaInga Lukauskienė„Metida“ asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė

metida_sampanasPrekių ženklų teisėje ,,netradicinių“ prekių ženklų sąvoka reiškia vien tik iš spalvos, garso, kvapo ar skonio sudarytus prekių ženklus. Tačiau tokių ženklų įvedimas į rinką bei vartotojų sąmonę – ilgas ir nepigus procesas. Ko gero, dėl šių priežasčių dažnas gamintojas ar paslaugų teikėjas savo prekių ženklais pasirenka paprastesnius ir vartotojo akiai bei ausiai įprastesnius pavadinimus. Tačiau ar tikrai toks pasirinkimas teisingas ir ar verta siekti įgyti išimtines teises į tokį žymenį registruojant jį prekių ženklu?

LR prekių ženklų registre galima rasti 49 nacionalinius prekių ženklus su žodžiu „klasika“, „klasikinis“ arba „klasikinė“. Tačiau ne visi šie prekių ženklai turi teisinę apsaugą – tie žodiniai prekių ženklai, kurie sudaryti iš vienintelio tokio žodžio ir neturi jokių grafinių elementų, pripažinti neregistruotinais. Kita vertus, net ir registruotas ,,klasikinis“ prekių ženklas ne visada užtikrina išimtines teises į tokį ženklą.

Vadovaujantis LR Prekių ženklų įstatymu, ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Jeigu ženkle yra tokių elementų ir yra pagrindas manyti, kad jo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu šie elementai gali būti pripažinti nesaugomais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant bylas dėl prekių ženklų registravimo, teisinės apsaugos bei naudojimo, laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kada įregistruoto prekės ženklo žodinis elementas neatitinka tam tikrų absoliučių prekių ženklo reikalavimų, galima spręsti klausimą dėl prekės ženklo žodinio elemento pripažinimo nesaugomu elementu ginčijamame ženkle, nesprendžiant klausimo dėl viso prekės ženklo pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje įvertinęs atsakovo AB „Alita“ prekės ženkle „Klasikinis Briutas“ esančio žodinio elemento „Klasikinis“ galimybę būti įregistruotam atskiru (savarankišku) ženklu, pripažino, jog šis žymuo neturi jokio skiriamojo požymio ir iš esmės yra aprašomojo pobūdžio. Teismas konstatavo, kad toks žymuo neatitinka Prekių ženklų įstatyme įtvirtintos sąlygos, nes negalėtų būti registruojamas kaip atskiras prekių ženklas.

Tokie patys argumentai gali būti taikomi panašiems prekių ženklams – „tradicinis“ (28 nacionaliniai prekių ženklai ar paraiškos), „ypatingas“ (11 nacionalinių prekių ženklų ar paraiškų) ar „populiarusis“ (13 nacionalinių prekių ženklų ar paraiškų).

Analogiška praktika taikoma ir Bendrijos prekių ženklams. Reglamente dėl Bendrijos prekių ženklo įtvirtinta, kad jeigu prekių ženklo sudėtyje yra neturintis skiriamojo požymio elementas ir jeigu dėl jo panaudojimo prekių ženkle gali kilti abejonių dėl prekių ženklui suteikiamos apsaugos apimties, Tarnyba kaip šio prekių ženklo registravimo sąlygos gali pareikalauti, kad pareiškėjas atsisakytų išimtinės teisės į tokį elementą.

Vidaus rinkos derinimo tarnybos Apeliacinė Taryba nurodė, kad  žodis ,,Classic“ naudojamas tokioms prekėms: dantų gydymo instrumentams, dantų implantams, dirbtiniams dantims ir pan., vartotojų bus suvokiamas kaip nuoroda į aukštos kokybės prekes. Taip pat pabrėžiama, kad ir eiliniai, ir konkrečios srities vartotojai šiam žodžiui suteiks tą pačią semantinę prasmę.

Taigi, ženklas perteikia tiesioginę ir aiškią informaciją apie prekių, kurioms žymėti jis yra registruojamas, kokybę. Dėl šios priežasties ženklas, neturintis jokių papildomų elementų, kurie gali būti vertinami kaip kūrybiški ar neįprasti, vartotojų gali būti suvokiamas išimtinai kaip nuoroda į prekių pobūdį ir paskirtį. Toks ženklas nenurodo konkrečios komercinės prekių kilmės ir neatlieka prekių ženklo funkcijos, o dėl šios priežasties negali būti registruojamas.

Tačiau net ir „tradicinių“ prekių ženklų atžvilgiu gali būti pritaikyta „netradicinė“ apsaugos taisyklė. Net ir aprašomojo pobūdžio žymuo galėtų būti pripažintas prekės ženklu ir registruojamas, o įregistruoto ženklo registracija galiotų, jei būtų galima pripažinti šio žymens dėl naudojimo įgytą skiriamąjį požymį. Žymens skiriamasis požymis tokiu atveju nustatomas, atsižvelgiant į šio žymens žinomumą visuomenėje dėl jo naudojimo, nesiejant šios aplinkybės su to žymens reputacija.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Prekių ženklai | Trademarks ir pažymėtas , , , , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s