Vieningojo patento įsigaliojimo scenarijus ir pasekmės mažose Europos valstybėse

Autorius: Dr. Jacekas Antulis, „Metida“ asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas

metida_pasaulisPaskutiniu metu ypač daug rašoma apie vieningąjį patentą, nes artėja naujos tvarkos įsigaliojimas (ratifikavimas). Dar prieš metus apie vieningąjį patentą buvo rašoma daug teigiamų straipsnių ir atsiliepimų, pati vieningojo patento koncepcija buvo išgirta „nuo galvos iki kojų pirštų galiukų“. Tuo metu atrodė, kad vieningasis patentas neturi trūkumų. Įvairių šalių patentų biurų vadovai pritarė vieningojo patento sistemai neįsigilindami į tai, prie ko gali privesti šios sistemos įgyvendinimas įvairiose Europos valstybėse. Po kurio laiko pavieniai patikėtiniai pradėjo nedrąsiai rašyti apie vieningojo patento trūkumus, kurių pradinėje euforijos bangoje niekas nepastebėjo, tiksliau – rimtai apie tai nepagalvojo. Laikui bėgant atsirado ir daugiau neigiamų straipsnių.

Sunku nuspėti, koks bus vieningojo patento likimas. Visgi įmanoma, kad jam pritars minimalus šalių kiekis (13), nes vieningojo patento sistema yra tik papildoma galimybė, kuri neužkerta kelio senai laiko patikrintai sistemai.

Pagrindinis vieningojo patento privalumas – kaina. Manoma, kad atskirais atvejais ji sumažės net iki 80 proc. Visgi tai tik skaičius, kuris neatspindi realios situacijos, priklausančios nuo pasirenkamų šalių kiekio – jeigu pasirenkamų valstybių kiekis bus mažesnis nei 5 – 6, pranašumo neliks. Taigi pagrindinis vieningojo patento privalumas patrauklus tik farmacinėms kompanijoms. Tuo tarpu kompanijos, kurios nori komercializuoti savo išradimą 3 pagrindinėse Europos šalyse – Vokietijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje – vieningojo patento sistemoje neįžvelgia jokių privalumų. Kita vertus, aukščiau minėtos šalys atstovauja toms pačioms Europos patentų tarnybos (EPT) oficialioms kalboms, todėl kalbant apie vertimus trijų pagrindinių rinkų atžvilgiu vieningojo patento privalumų taip pat nesimato.

Kitas vieningojo patento privalumas – centralizuotas metinis mokestis EPT. Tokiu būdu pareiškėjas išvengs atskirų mokėjimų skirtingiems šalių patentiniams patikėtiniams. Kita vertus, kokie bus metiniai mokesčiai, niekas nežino, tačiau manoma, kad tai galėtų būti 5 – 6 valstybių dydžio mokesčiai. Tai naudos atneš tik farmacinėms kompanijoms.

Elektroninėje erdvėje egzistuoja ir neigiamų vieningojo patento aspektų. Vieni nepasitiki būsimos naujos teisinės sistemos patikimumu bei stabilumu, kiti mano, kad nauja sistema gali paveikti patentinių patikėtinių perorientavimą profesine prasme. Mažosios šalys išgyvena dėl didelių mokesčių teismams, kurie bus tiesiog nepakeliami vietiniams klientams. Taip pat manoma, kad gali suaktyvėti „patentų troliai“, kurie pasirinks sau patogiausią teisminą institucijų sistemoje. Spėjama, kad vieningasis patentas yra mažiau atsparus trečiųjų asmenų atakoms ir gali būti lengviau panaikintas. Taip pat susidaro įspūdis, kad Europos patentų tarnyba, prisidengdama mažesniais mokesčiais vidutiniam statistiniam pareiškėjui, pati sau nori surinkti tuos pačius mokesčius, atimdama galimybę užsidirbti mažų šalių patentiniams patikėtiniams dėl išplėtimo ir dėl vertimo bei visų šalių patentiniams patikėtiniams dėl metinių mokesčių mokėjimo. Statistika šiuo atveju kalba pati už save, nes maždaug 50 proc. visų Europos patentų išplečiama tik į 3 šalis, 40 proc. – į 5, 8 proc. – į 13, tik 2 proc. – į 27 šalis.

Verta paanalizuoti ir situaciją nedidelėje Europos šalyje, jei joje įsigaliotų vieningasis patentas. Nereikia išskirtinių analitinių gebėjimų, norint suprasti ir išspręsti paprastą loginį „žirklių“ uždavinį su operacija „and“.

Išskirkime aukščiau minėtas grupes:

1)      50% grupė – išplečia į 3 šalis;

2)      40% grupė – išplečia į 5 šalis;

3)      8% grupė – išplečia į 13 šalių;

4)      2% grupė – išplečia į 27 šalis.

  • Pirmoji grupė po vieningojo patento sistemos potencialaus ratifikavimo į mažas Europos šalis nesiplės ir nauja sistema nepasinaudos.
  • Antroji grupė irgi nesiplėtė ir nesiplės, nes atsirado kitos šalys pagal rinkos dydį, pavyzdžiui, Ispanija ir Italija. Beje, oficialiai šios šalys atsisakė naujosios schemos ne dėl to, kad norėtų išsaugoti savo kalbą, teisinę sistemą ar panašiai, o dėl to, kad apytikriai 35 proc. patento paraiškų išplečiama Ispanijoje ir/arba Italijoje, o tai sudaro didžiulį kapitalo kiekį, skirtą vietiniams patentiniams patikėtiniams. Ispanija ir Italija yra didelės šalys ir jų patentinių patikėtinių organizacijos turi įtakos tokio pobūdžio sprendimams, o valstybės atstovai įsiklauso į savo valstybės žmonių nuomonę bei įvertina visus „už“ ir „prieš“ argumentus.
  • Trečioji grupė apima nemažai vidutinių ir mažesnių šalių. Dalis tokių patentų sklido į vidutines ir mažesnes šalis, bet po naujosios tvarkos įsigaliojimo jau nebesklis, nes jiems vertinga pasinaudoti nauja vieningojo patento schema.
  • Ketvirtoji grupė sklido beveik į visas Europos šalis, tačiau po naujosios tvarkos įsigaliojimo jau nebesklis, nes jiems neverta pasinaudoti nauja vieningojo patento sistema.

Galima daryti išvadą, kad mažų šalių pareiškėjams vieningojo patento įvedimas neatneša naudos, o visam patentinių patikėtinių sektoriui sukuria pražūtingą ateitį. Jeigu mažosios valstybės turėjo bent 1500 išplėtimo užsakymų per metus, dabar neturės beveik nieko. Kadangi naujoji sistema įsigalios ne tik naujai pateikiamoms paraiškoms, bet ir paraiškoms, esančioms „laukimo“ (pending) būsenoje, mechanizmo paleidimas primena sankabos paleidimą automobilyje be inercijos.

2014 m. taps kritiniais metais daugumai patentinių patikėtinių. Mažų šalių padėtis yra beviltiška dar ir ta prasme, kad, jei nauja sistema bus ratifikuota, visai bus nesvarbu, ar šalies atstovas pasirašys, ar nepasirašys: maža valstybė bet kuriuo atveju atsiras pralaimėjusiųjų pusėje. Vienintelė viltis yra tik ta, kad vieningojo patento sistema nebus ratifikuota dėl per mažo ratifikuojančių šalių kiekio (mažiau nei 13).

Taigi prieš naujos tvarkos ratifikavimą, kiekvienos šalies atstovas turi gerai pagalvoti ir priimti teisingą sprendimą, nes pjauti šaką, ant kurios sėdi kartu su savo ištikimais mokesčių mokėtojais, įskaitant ir pačius išradėjus/pareiškėjus, nėra pats linksmiausias scenarijus.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Išradimai | Inventions ir pažymėtas , , , , , , , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s