Didžiausios pasaulio rinkos – pasirengusios patentų sistemų suderinimui

Autoriai: Birutė Dauderienė, „Metida“ patentinė patikėtinė, Dr. Jacekas Antulis, „Metida“ asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas

metida10Nacionalinių ir regioninių patentų sistemų harmonizavimas – vienas aktualiausių klausimų patentų sistemoje. Įvairiose jurisdikcijose galiojantys skirtumai dažnai sukelia nepatogumų išradėjams, teikiant paraiškas įvairiose valstybėse: reikia išsiaiškinti patentavimo tvarką, įvairius terminus bei įgytų teisių apimtis.

2011 m. rugsėjo mėn. JAV patvirtinta Patentų reforma (America Invents Act – AIA) iššaukė daug diskusijų. Ši reforma iš esmės pakeitė daugelį patentų sistemos aspektų. Kai kurie jų jau įsigaliojo seniau, tuo tarpu kiti – visai neseniai – nuo 2013 m. kovo 16 d. Pagrindiniai įsigalioję pasikeitimai buvo svarstomi Tegernsee vadovų grupės, kurią sudaro JAV, Vokietijos, Danijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Europos patentų tarnybos bei Japonijos atstovai, Trišalės komisijos  (Trilateral Comission), kurią sudaro JAV patentų ir prekių ženklų tarnybos, Japonijos patentų tarnybos bei Europos patentų tarnybos (EPT) atstovai, bei penkių intelektinės nuosavybės tarnybų (The IP5 Offices), kurias sudaro Trilateral ir Korėjos bei Kinijos atstovai, susitikimuose.

Europos vieningojo patento sistemoje ir JAV patentų reformoje egzistuoja du nauji postūmiai, įvykę per pastaruosius šimtmečius, kurie, tikimasi, padės sukurti veiksmingą tarptautinę patentų sistemą. Taigi dabar ieškoma bendrų sprendimų, kurie padėtų toliau harmonizuoti ir supaprastinti patentų apsaugą tarptautiniu mastu, pagreitinti inovatyvių idėjų komercializavimą bei sumažinti investicijas ir laiką, skirtus patento teisių apsaugai.

Šių sprendimų nagrinėjimui buvo suburta Tegernsee ekspertų grupė, kuri įpareigota išnagrinėti pagrindinius keturis klausimus:

  1. Lengvatinis periodas
  2. Paraiškos paskelbimas po 18 mėnesių
  3. Konfliktinių paraiškų nagrinėjimas
  4. Pirmalaikio naudojimo teisė

Lengvatinis periodas

Lengvatinis periodas suteikia privilegijas išradėjui per tam tikrą laiką pateikti anksčiau publikuoto arba parodoje demonstruoto išradimo paraišką. Tai ypač svarbu universitetams ir kitoms mokslo įstaigoms, kurios norėtų kuo greičiau pateikti naujo sukurto inovatyvaus produkto prezentacijas įvairiuose renginiuose, seminaruose, publikuoti leidiniuose, sukeliant visuomenės susidomėjimą. Kita vertus, lengvatinis periodas komplikuoja patentų tarnybų darbą, aiškinantis terminus ir atskleidimo priežastis, dėl ko prasitęsia paraiškos nagrinėjimo laikas.

Kadangi Europoje ir Japonijoje lengvatinis periodas trunka 6 mėn., o JAV – 12 mėn., kyla klausimas – kuris iš jų yra optimalesnis ir kaip teisingiau jį nustatyti. Europos patentų konvencijos (EPK) 55 straipsnis teigia, kad nustatant naujumą

„į išradimo atskleidimą neatsižvelgiama, jei jis įvyko ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki Europos patento paraiškos pateikimo dienos ir jeigu išradimas buvo atskleistas: a) akivaizdžiai pažeidus pareiškėjo ar jo teisėto pirmtako teises, arba b) pareiškėjui arba jo teisėtam pirmtakui išradimą eksponuojant oficialioje arba oficialiai pagal Tarptautinių parodų konvenciją, pasirašytą 1928 m. lapkričio 22 d. Paryžiuje ir paskutinį kartą pakeistą 1972 m. lapkričio 30 d., pripažintoje tarptautinėje parodoje“.

EPT mano, kad EPC lengvatinis periodas apibūdintas gana siaurai ir aiškiai, kurį nustatyti yra pakankamai paprasta. Taigi priimant naują EPK 2000, 55 straipsnis nebuvo diskutuojamas ar keičiamas.

Kitas diskusijos klausimas – ar paraiškos pateikimo metu reikia pateikti deklaraciją. Europos ir Japonijos pareiškėjai, kurie naudojasi lengvatiniu periodu, pateikdami paraišką privalo pateikti ir deklaraciją, tuo tarpu pagal JAV priimtą AIA, pareiškėjas neprivalo deklaruoti lengvatinio periodo.

Trečias diskusijos klausimas – atskleidimo sąlygos. Europos patentų sistema pripažįsta lengvatinį periodą, jeigu išradimas buvo atskleistas patvirtintoje tarptautinėje parodoje, todėl yra griežtai ribojamas. Japonijoje ir JAV nėra išradimo atskleidimo ribojimo sąlygų: išradimą gali atskleisti pats išradėjas, jo įgaliotas asmuo arba tretieji asmenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai gavo informaciją apie išradimą.

Ketvirtasis klausimas – kaip elgtis su išradimu, kuris nepriklausomai buvo sukurtas trečių asmenų. Europoje ir Japonijoje trečiųjų asmenų sukurtas išradimas nelaikomas lengvatiniu periodu, tačiau jis sudaro technikos lygį. Naujoji JAV sistema tokį nepriklausomai atsiradusį išradimą nelaiko kliūtimi išradėjui patentuoti savo kūrinį.

Europoje atliktų apklausų statistika rodo, kad dalis apklaustųjų pasisako už lengvatinį periodą, tačiau dalis jų panaikintų. Universitetų apklausos rodo, kad dauguma pasisako už lengvatinio termino sutrumpinimą iki 3 mėn. Panagrinėti tik keli nacionaliniai/regioniniai lengvatinių periodų taikymo keliai leidžia daryti išvadą, kad siekiant bendros tarptautinės patentų sistemos harmonizavimo yra būtina nustatyti lengvatinio periodo laiką bei sąlygas, kurios padėtų nustatyti pusiausvyrą tarp išradėjo/pareiškėjo ir trečiųjų asmenų.

Lietuvoje išradimo patentabilumui pripažinti netrukdo informacijos apie išradimą paskleidimas, jeigu ši informacija buvo paskleista per 6 mėn. iki patento paraiškos pateikimo datos ir jeigu jį paskleidė asmuo, norėdamas pakenkti išradėjui arba jo teisių perėmėjui arba išradėjas ar jo teisių perėmėjas, eksponuodamas išradimą tarptautinėje parodoje.

Taigi Lietuvoje pats pareiškėjas negali paskleisti informacijos apie savo išradimą iki paraiškos pateikimo datos. Kartais tai sukelia problemų: gaminys jau ruošiamas platinimui arba išvežamas demonstruoti į eilinę parodą, o paraiška dar nepateikta. Visgi dažniausiai šie nesusipratimai įvyksta dėl patentavimo procedūros nežinojimo. Tie, kurie patentuoja ne pirmą kartą, su lengvatinio periodo problemomis nesusiduria.

Paraiškos paskelbimas po 18 mėnesių

Paraiškos paskelbimas po 18 mėn. nuo pateikimo arba nuo prioriteto datos yra įprasta procedūra daugelyje pasaulio patentų sistemų. Šis periodas buvo nustatytas atsižvelgiant į išradėjo ir į trečiųjų asmenų interesus. 18 mėn. periodas yra pakankamas laiko tarpas išradėjui nuspręsti ar tęsti toliau paraiškos nagrinėjimą, ar jį atšaukti. Kita vertus, tai yra užtektinas laiko tarpas paskelbti informaciją apie naują technologiją. EPT maždaug per 6 mėn. nuo paraiškos pateikimo datos parengia patentinės paieškos ataskaitą ir rašytinę nuomonę apie išradimo patentabilumą, kad išradėjas kuo anksčiau galėtų suplanuoti tolesnę patentavimo strategiją. EPT teigia, kas šis gerai apgalvotas periodas buvo nustatytas tam, kad pareiškėjas įvertintų savo išradimo „stiprumą“ bei turėtų pakankamai laiko atšaukti paraišką iki paskelbimo datos ir išlaikyti išradimą kaip komercinę paslaptį.

Pateikta Tagernsee ekspertų grupės įvairių šalių statistika parodė, kad paraiškos paskelbimas po 18 mėn. yra taikomas iš esmės visose nacionalinėse ir regioninėse patentų sistemose. Šis veiksmas yra svarbus, nes po paraiškos paskelbimo išradimas įgauna laikinąją apsaugą, tačiau tai turi ir pranašumą, ir trūkumą. Tretieji asmenys susipažįsta su išradimu ir negali jo kopijuoti, išradėjas paskelbtos paraiškos pagrindu gali sudarinėti licencines sutartis. Kita vertus, dėl detaliai atskleistos išradimo esmės pareiškėjui atsiranda rizika, kad jo išradimas bus kopijuojamas, pareiškėjas praranda galimybę išradimą išsaugoti kaip komercinę paslaptį. Pareiškėjas gali pateikti prašymą ankstesniam paraiškos paskelbimui, tačiau pagal pateiktą statistiką per pastaruosius 3 metus tik nedidelė dalis pareiškėjų pageidavo paraišką paskelbti anksčiau 18 mėn.: EPT – 0,1 proc., UK – 2,5 proc., FR – 0,52 proc., JAV – 5,93 proc. Pastebima tendencija, kad šis skaičius mažėja.

Lietuvoje patento paraiška taip pat paskelbiama po 18 mėn. nuo paraiškos pateikimo arba prioriteto datos, taip pat pareiškėjas gali pateikti prašymą anksčiau paskelbti patento paraišką, kuri paprastai skelbiama ne anksčiau kaip po 6 mėn. nuo paraiškos pateikimo datos. Kadangi Lietuvoje neatliekama esminė ekspertizė, pareiškėjas dažniausiai suinteresuotas kuo anksčiau paskelbti paraišką ir gauti patentą.

Konfliktinių paraiškų nagrinėjimas

Bendroji patentų teisės taisyklė apibrėžia, kad patentabilumo kriterijai išradimo naujumas ir technikos lygis yra nustatomi remiantis visu tuo, kas yra skelbta pasauliniu mastu iki paraiškos pateikimo arba prioriteto datos (tam tikrais atvejais taikant ir lengvatinį periodą). Kyla klausimas, kaip traktuoti paraiškas, kurių išradimo esmė yra panaši, o gal ir identiška, kurių pateikimo data yra ankstesnė už nagrinėjamų paraiškų, tačiau jos publikuotos vėliau. Kaip toks nežalingas atskleidimas vertinamas, išradimo naujumo ir išradimo lygio atžvilgiu Japonijoje, JAV ir EPT konfliktinės paraiškos yra nagrinėjamos skirtingais būdais, tačiau kuris iš jų yra geriausias – iki šio nėra nuspręsta.

Pagal EPK Europos paraiškos, kurių pateikimo data yra ankstesnė už nagrinėjamos, tačiau buvo publikuotos tą pačią dieną arba vėliau, yra nagrinėjamos, vertinant paraiškos naujumą pagal EPC 54 straipsnio 3 dalį, kurioje teigiama: „technikos lygiu laikomas Europos patentų paraiškų, kurių padavimo data yra ankstesnė už paraiškos padavimo datą ir kurios buvo paskelbtos tą pačią dieną ar vėliau, turinys“. Tačiau konfliktinės paraiškos nėra nagrinėjamos, vertinant paraiškos technikos lygį pagal EPC 56 straipsnį, kuriame teigiama: „išradimas yra laikomas išradimo lygio, jei, atsižvelgiant į technikos lygį, jis nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Jei technikos lygiui priklauso ir dokumentai, nurodyti 54 straipsnio 3 dalyje, sprendžiant, ar yra išradimo lygis, į  tokius dokumentus neatsižvelgiama“.

Japonijos patentų įstatymas gana griežtai apibrėžia konfliktinių paraiškų statusą: patentas išradimui, kuris yra identiškas anksčiau pateiktai, tačiau vėliau publikuotai paraiškai, nebus išduotas. Pagal JAV praktiką tokia konfliktinė paraiška gali būti vertinama kaip naujumą naikinanti. Reikia paminėti, kad JAV galioja Hilmerio doktrina, pagal kurią, jeigu konfliktinė paraiška buvo pateikta JAV su užsienio šalies prioritetu, užsienio šalies prioritetinė paraiška nėra vertinama kaip atitinkanti išradimo lygį. Lietuvos patentų įstatymas nenumato tokių išlygų, kadangi Lietuvoje neatliekama esminė ekspertizė.

Remiantis statistika, šios paraiškos nesudaro didelio skaičiaus, tačiau klausimas išlieka aktualus. Pavyzdžiui, EPT konfliktinės paraiškos sudaro 3 proc., DE apie 2 proc., JP apie 1 proc. EPT kartu su JP ir JAV patentų sistemomis pritaria nuomonei, kad konfliktinės paraiškos turi būti nagrinėjamos, vertinant naujumą, bet vertinamos kaip nežinomas (secret) pagal technikos lygis.

Pirmalaikio naudojimo teisė

Pirmalaikio naudojimo teisė yra trečiųjų asmenų teisė toliau naudoti išradimą, jeigu iki patento paraiškos pateikimo datos išradimas buvo naudojamas. Pagrindinis pirmalaikio naudojimo teisės tikslas – nustatyti pusiausvyrą tarp tų, kurie laikosi principo pirmiausiai pateikti paraišką, ir tų, kurie nepatentuodami įdiegia ir naudoja inovacijas. Pirmalaikio naudojimo teisė yra apibrėžta nacionaliniuose teisės aktuose, kuriuose ji iš esmės yra apibūdinta vienodai, tačiau yra skirtingos jos atsiradimo sąlygos.

Europoje pirmalaikio naudojimo teisė apibūdinama kaip teisė naudoti išradimą, nepažeidžiant patento savininko teisių, jeigu asmenys, kurie naudojo arba visiškai pasirengę naudoti išradimą iki paraiškos pateikimo datos, o kai prašoma suteikti prioritetą – iki paraiškos prioriteto datos, neatsižvelgdami į patento savininko valią, išradimą naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu. Pirmalaikio naudojimo teisė neapima licencijų išdavimo, tačiau gali būti perduodama kartu su verslu, įmone arba įmonės, kuriai priklauso verslas, dalimi. Europos šalių nacionaliniai teisės aktai numato, kad pirmalaikis naudojimas turi atsirasti iki patento paraiškos pateikimo arba prioriteto datos. Tokios pačios nuostatos galioja ir Lietuvoje. Japonijoje iš esmės galioja tos pačios pirmalaikio naudojimo teisės sąlygos ir asmuo gali naudoti patentuotą išradimą, vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, kurių pagrindinė nuostata – pirmalaikio naudojimo teisė nesuteikiama asmenims, kurie gavo informaciją arba yra kitaip susiję su patento savininku. Europos šalių nacionaliniai teisės aktai griežtai neapibrėžia, kaip kovoti su pasisavinta idėja, tačiau taikomas sąžiningos konkurencijos principas daugeliu atveju padeda riboti pirmalaikio naudojimo teises. Daugiausiai pasikeitimų dėl pirmalaikio naudojimo teisės buvo patvirtinta JAV priimtame AIA, kuris šias teises suteikia ne tik verslo būdams, bet apima visas technologijas, įdiegtas JAV vidinėje rinkoje. Pirmalaikis naudojimas turi atsirasti mažiausiai prieš metus nuo paraiškos pateikimo datos arba skaičiuojant nuo lengvatinio periodo pradžios. JAV pirmalaikio naudojimo teisė suteikiama tik jau naudojamiems išradimams, tuo tarpu Europoje galimas pasirengimas naudoti išradimą.

Visų aukščiau minėtų klausimų suderinimas regioniniame/nacionaliniame lygmenyje, be abejo, yra daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Pirmiausiai jis padės išsiaiškinti kaip Europos, Japonijos, JAV ir kitos didžiausios pasaulio rinkos yra pasirengusios pakitimams patentų srityje. Antra, tikimasi, kad patentų sistemų harmonizavimo procesas sumažins patento gavimui skirtą laiką, panaikins kai kurių brangių patentavimo procedūrų dubliavimą, patentuojant tą patį išradimą keliose šalyse, pagreitins paraiškų nagrinėjimą, tuo pačiu suteikiant galimybę kuo greičiau komercializuoti inovacijas pasaulinėje rinkoje.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright ir pažymėtas , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s