Įsigalioja nauja Prekių ženklų įstatymo redakcija

Autorius: Inga Lukauskienė„Metida“ asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė

laikrodis2013 m. birželio 1 d. teisininkams bus žinoma ne tik kaip vaikų gynimo diena, bet ir kaip nedidelio, bet reikšmingo perversmo intelektinės nuosavybės teisėje diena – šią dieną įsigalioja LR Seimo dar praėjusių metų lapkričio 8 d. priimti LR Prekių ženklų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Įstatymo pakeitimai eliminavo kai kuriuos galiojančio įstatymo nuostatų netikslumus, taip pat atvėrė duris elektroniniam dokumentų teikimui, tuo pačiu supaprastinant kai kurias prekių ženklų registravimo proceso grandis. Pakeitimai palies ir prekių ženklų savininkų teisių apsaugos ir gynimo galimybes. Natūralu, kad labiausiai prekių ženklų pareiškėjus palies sukonkretinta ir supaprastinta paraiškų padavimo tvarka.

Esminis dalykas yra siekis pereiti prie visiškai elektroninio tiek paraiškų, tiek ir kitų dokumentų teikimo LR Valstybiniam patentų biurui, atitinkamai atsisakant reikalavimo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas mokestis už LR Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus. Šiuo metu jau yra galimybė teikti kai kuriuos dokumentus elektroniniu būdu ir LR Valstybiniam patentų biurui nepristatant mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento originalo. Tačiau tiek paraiškas prekių ženklams registruoti, tiek apeliacijas dėl eksperto sprendimo neregistruoti prekių ženklo ar protestus dėl ženklo registracijos šiuo metu galime pateikti tik „popierine forma“, taip pat būtinai pateikdami mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Tačiau belaukiant elektroninio paraiškų padavimo galimybės įgyvendinimo, įstatymo pakeitimais yra palengvintas paraiškos prekių ženklui registruoti padavimas nebereikalaujant kartu su prašymu pateikti ir mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą – tai pareiškėjas galės padaryti per 1 mėnesį, tuo tarpu jo prekių ženklui bus taikoma laikina apsauga nuo paraiškos padavimo dienos. Kita vertus, mokesčio sumokėjimo atidėjimo galimybė iš pareiškėjų pareikalaus atidumo, nes jeigu mokestis nebus sumokėtas laiku, paraiška bus pripažinta nepaduota.

Įstatymo pakeitimai užkirs kelią ir ginčams tais atvejais, kai ženkluose yra nesaugomų elementų. Galiojantis įstatymas numato, kad ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Dėl to praktikoje kildavo diskusijė, ar gali būti registruotas ir saugomas prekių ženklas, jeigu jis sudarytas vien tik iš tokių (atskirai neregistruotinų) elementų. Todėl nauja formuluotė –  ženklas, sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai, gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu šis ženklas atitinka kitus šio įstatymo reikalavimus – aiškiai pasako, kad ženklas gali būti sudarytas vien tik iš atskirai nesaugotinų elementų.

Įstatymo pakeitimai palietė ir apeliacijų bei protestų nagrinėjimo tvarką. Į naują įstatymo redakciją perkeltos pagrindinės jau nuo 2010 m. pradžios galiojančių Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklių nuostatos. Apeliacijos ir protestai paprastai yra nagrinėjami raštu, nei prekių ženklo pareiškėjui (apeliacijos atveju), nei suinteresuotam asmeniui ir protestuojamo prekių ženklo savininkui (protesto atveju) ar jų atstovams Apeliacinio skyriaus posėdžiuose nedalyvaujant. Visgi yra numatyta, kad išimties tvarka apeliacijos ir protestai gali būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka, kai ginčas yra sudėtingas arba turi reikšmės formuojant Apeliacinio skyriaus praktiką.

Tačiau įvesta ir esminių naujovių – panaikinta galimybė prašyti LR Valstybinį patentų biurą 2 mėnesiams pratęsti terminą atsakymui į protestą pateikti – nuo 2013 m. birželio 1 d. protestuojamo prekių ženklo savininkas turės suspėti tai padaryti per 3 mėnesius nuo protesto išsiuntimo dienos, o tarptautinės registracijos savininkas – per 5 mėnesius.

Naujovių numatyta ir disponavimo prekių ženklu srityje. Visiems yra žinoma, kad prekių ženklų (tiek įregistruotų, tiek dar tik pareikštų registruoti) galima perduoti kitiems asmenims, galima suteikti licenziją naudoti registruotą prekių ženklą. Tačiau praktikoje šių teisių reglamentavimas buvo arba nepilnas, arba apsunkinantis disponavimą prekių ženklu.

Esminiu lūžiu vertintinas reikalavimo registruoti licenziją panaikinimas. Galiojančiame įstatyme nurodyta, kad licencinė sutartis tretiesiems asmenims įsigalioja nuo jos įrašymo į LR prekių ženklų registrą dienos. Atitinkamai licencinės sutarties galiojimas yra reglamentuotas ir įstatymo dalyje, kalbančioje apie licenzijas tarptautiniam ženklui naudoti. Naujos redakcijos įstatyme šis reikalavimas yra panaikintas, sekant tiek tarptautine, tiek LR teismų praktika. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad licencijų registracija yra nebūtina tam, kad būtų galima remtis ženklo naudojimu pagal licenziją ginčuose su trečiaisiais asmenimis.

Minėto formalaus reikalavimo panaikinimas turėtų palengvinti prekių ženklo naudojimo įrodinėjimą, jeigu kyla ginčas dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo. Visų pirma, LR Prekių ženklų įstatymo pakeitimai patikslino datą, nuo kada turi būti skaičiuojamas tarptautinio prekių ženklo nenaudojimo terminas, nes tarptautinio prekių ženklo registracijos data iš esmės atitinka nacionalinio prekių ženklo paraiškos padavimo datą, tačiau ženklo nenaudojimo terminas yra skaičiuojamas tik nuo registracijos liudijimo išdavimo dienos. Remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika šis terminas tarptautinio prekių ženklo atžvilgiu bus skaičiuojamas nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos. Ši diena paprastai yra publikuojama PINO biuletenyje (jeigu buvo atsisakyta suteikti ženklui apsaugą, bet sprendimas vėliau pakeistas) arba šia data yra laikoma pirma diena praėjus 18 mėnesių nuo pranešimo apie tarptautinę registraciją dienos.

Kita vertus, svarbiau yra tai, kad įstatymo pakeitimais yra panaikinta galimybė ženklo nenaudojimą pateisinti rengimusi naudoti prekių ženklų – pagal naują redakciją ženklas turės būti naudojamas iš tikrųjų, kaip to yra reikalaujama ir ES teisėje.

Įstatymo pakeitimai tinkamai buvo perkelti dar 1998 m. Pirmosios Tarybos direktyvos valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderintos nurodytos išimtys, kada į ženklo naudojimą yra neatsižvelgiama. Priimant sprendimą dėl registracijos panaikinimo, neatsižvelgiama į ženklo naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per 3 mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo teismui dienos, jeigu šis laikotarpis prasidėjo ne anksčiau negu pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų ženklo nenaudojimo laikotarpiui. Taip pat jeigu savininkas imasi priemonių dėl ženklo naudojimo pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs, kad gali būti paduotas ar yra paduotas prašymas teismui dėl ženklo registracijos panaikinimo. Galiojančioje įstatymo redakcijoje šios sąlygos buvo išvardintos kaip alternatyvos, tuo sukeldamos nemažai nereikalingų diskusijų sprendžiant atitinkamus ginčus.

Naujovių atsiras ir prekių ženklų perdavime. Galimybė perduoti tiek pareikštą registruoti, tiek jau įregistruotą prekių ženklą nesikeičia – prekių ženklo savininkas savo nuosavybę gali perduoti tiek pilnai, tiek iš dalies, taip pat kartu su kitomis teisėmis arba atskirai. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai kilus abejonei dėl prekių ženklo registracijos galimybės, ženklas buvo registruojamas vieno asmens vardu, vėliau ženklą perduodant kitam asmeniui, kuriam tokio ženklo apsauga nebūtų suteikta. Todėl įstatymas buvo papildytas išlyga, kad teisė į pareikštų registruoti ar įregistruotų ženklų gali būti perduota pagal sutartį visai ar iš dalies, kartu su kitomis teisėmis, susijusiomis su juridinio asmens veikla, arba atskirai, išskyrus atvejus, kai perdavus teisę į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą šis ženklas galėtų suklaidinti visuomenę, kaip nustatyta šiame įstatyme (gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės), arba kai teisės perėmėjas nėra gavęs leidimo ar sutikimo (LR Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicinį (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ar kitus valstybės heraldikos objektus, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus; kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingų institucijų sutikimo prekių ženkle naudoti valstybių herbus, oficialius kontrolės spaudus ir tarpvalstybinių organizacijų emblemas, sutrumpintus ar pilnus pavadinimus).

Įstatyme atsiranda ir nauja sąvoka – atskirtoji paraiška. Praktikoje prekių ženklų „padalinimas“ nėra naujiena, tačiau jis iki šiol nebuvo aiškiai reglamentuotas. Tad įstatymo pakeitimai tik įtvirtino tai, kas jau egzistuoja praktikoje. Nuo šiol pareiškėjui arba jo atstovui pateikus rašytinį prašymą ir sumokėjus nustatytą mokestį, paraiška, kurioje nurodyti keli prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, gali būti padalyta į pirminę paraišką ir atskirtąjį arba kelias atskirtąsias paraiškas, Taisyklėse nustatyta tvarka atskiriant nurodytus prekių ir (ar) paslaugų pavadinimus. Nurodyti prekių ir (ar) paslaugų pavadinimai negali sutapti su pirminėje paraiškoje paliktaisiais arba kitose atskirtosiose paraiškose nurodytais prekių ir (ar) paslaugų pavadinimais. Atskirtajai paraiškai suteikiamas iš eilės einantis einamųjų metų paraiškos numeris, o padalinus jau įregistruotą prekių ženklą atskirtosios registracijos daliai identifikuoti prie pirminės registracijos numerio yra pridedama didžioji raidė abėcėlės tvarka. Jei atskiriama daugiau negu viena dalis, kiekvienai iš jų identifikuoti pridedama kita pagal eilę abėcėlės didžioji  raidė.

Iki šiol prekių ženklo „padalinimas“ buvo registruojamas kaip dalinis teisių į prekių ženklą perdavimas, už kurį buvo mokamas 400 litų mokestis, tuo tarpu už atskirtąją paraišką arba atskirtą registraciją bus mokamas tik 240 litų mokestis – kaip už naują prekių ženklo paraišką vienai klasei (jei atskiriama paraiška) arba kaip mokestis už ženklo registravimą, paskelbimą ir registracijos liudijimo išdavimą (jeigu atskiriama registracija).

Tačiau prekių ženklo padalinimas galimas tik tol, kol ženklo registracija galioja, tačiau ženklo registracija negali būti dalijama, jeigu nėra suėjęs įstatyme nustatytas terminas protestui paduoti, taip pat toms prekėms ir (ar) paslaugoms, dėl kurių paduotas protestas arba kurioms ženklo registraciją prašoma pripažinti negaliojančia arba panaikinti teisme, kol įsigalioja atitinkamas Apeliacinio skyriaus sprendimas arba įsiteisėja teismo sprendimas.

Keletas įstatymo pakeitimų palies ir prekių ženklų savininkų teisių gynimo klausimus. Visų pirma, LR Prekių ženklų keliuose įstatymo straipsniuose atsisakyta sąvokos „klaidinamas panašumas“, nes minėtos teisės normos suteikia teisę ankstesnio Bendrijos prekių ženklo savininkui ginčyti vėlesnio ženklo registraciją nepanašioms prekėms ar paslaugoms, kai ankstesnis prekių ženklas turi reputaciją Europos Sąjungoje. Klaidinimo sąvokos atsisakyta pagrįstai, nes šios teisės normos taikymo sąlyga yra galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo skiriamąjį požymį (klaidinimas galimas tik tuomet, kai ženklais žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios ar panašios).

LR Prekių ženklų įstatymas papildytas nauju punktu, taip panaikinant tik Lietuvos Respublikoje turinčio reputaciją nacionalinio ženklo diskriminavimą ir suteikiant tokio prekių ženklo savininkui teisę taip pat ginčyti vėlesnio panašaus prekių ženklo registraciją nepanašioms prekėms ar paslaugoms žymėti, kokia šiuo metu yra suteikta tik reputaciją turinčio Bendrijos prekių ženklo savininkui. Pagal galiojantį įstatymą tik Lietuvos Respublikoje reputaciją turinčio prekių ženklo savininkas turėjo vienintelę galimybę apginti savo teises į panašų, bet nepanašioms prekėms ar paslaugoms registruotą prekių ženklą – ginčyti vėlesnį ženklą remiantis LR Prekių ženklų įstatymu – ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningą ketinimą. Todėl įsigaliojus minėtiems įstatymo pakeitimams šie du savo esme panašūs, tačiau pasižymintys skirtingu teisiniu turiniu prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai bus taikomi tinkamiau.

Įstatymas pasipildys ir kitais nedideliais pakeitimais (pavyzdžiui, LR Valstybiniam patentų biurui atsisakius įrašyti pakeitimus prekių ženklo paraiškoje ar Prekių ženklų registre dėl prašymo trūkumų, pareiškėjas arba prekių ženklo savininkas turės galimybę šiuos trūkumus ištaisyti per 1 mėnesį), naujomis esamų teisės normų formuluotėmis bei patikslinimais,

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Kita | Other, Prekių ženklai | Trademarks ir pažymėtas , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s