Naujasis reglamentas dėl muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo – kas naujo laukia prekių klastotojų?

Autorius: Inga Lukauskienė, „Metida“ asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė

Image courtesy of tekaybe: flickrKaip jau buvo minėta spaudoje, Europos Parlamentas 2013 m. birželio 12 d. patvirtino Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003.

Tiesa, dešimtmetį galiojusio reglamento panaikinimas nereiškia, kad nuo šiol prekių klastotojai ir prekiautojai suklastotomis prekėmis galės lengviau atspūsti – priešingai, naujasis reglamentas, kuris visoje Europos Sąjungoje (tai pat ir Lietuvoje) įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d., bus tik griežtesnis.

Reglamentu siekiama stiprinti galimybę muitinėms ginti intelektinės nuosavybės teises, plečiant saugomų intelektinės nuosavybės teisių diapazoną, t.y. be dabartiniame reglamente išvardintų intelektinės nuosavybės objektų, pagal naują reglamentą bus saugomi ir naudingieji pavyzdžiai (tačiau jie yra saugomi ne visose ES šalyse–narėse, įskaitant ir Lietuvą), taip pat puslaidininkių gaminių topografijos ir bet kokios kitos intelektinės nuosavybės teisės, saugomos kaip išimtinių teisių objektai pagal ES teisę.

Naujuoju reglamentu nuo 3 iki 4 dienų yra pratęstas terminas, per kurį intelektinės nuosavybės teisių savininkas, muitinei sulaikius įtariamas prekes, gali pateikti prašymą taikyti muitinės priežiūros priemones tokių prekių atžvilgiu – tai itin aktualu, nes dažniausiai intelektinės nuosavybės teisių savininkas yra ne Lietuvos įmonė, todėl įvertinti, ar muitinės iniciatyva sulaikytos prekės tikrai yra suklastotos, taip pat apsispręsti, ar imtis veiksmų ir pateikti muitinei prašymą – tikrai nebūdavo lengva.

Suklastotų prekių sunaikinimo tvarka iš esmės nesikeičia – prekių deklarantui arba turėtojui per 10 darbo dienų nepateikus prieštaravimo dėl prekių sunaikinimo, prekės bus naikinamos, jeigu intelektinės nuosavybės teisių savininkas patvirtins, kad prekės yra suklastotos ir patvirtins sutikimą sunaikinti šias prekes.

Sulaikytų prekių saugojimo ir sunaikinimo nesikreipiant į teismą išlaidas, kaip ir iki šiol, turės prisiimti intelektinės nuosavybės teisių savininkas, tačiau dabar jis, visų pirma, turės galimybę „derėtis“ su muitine dėl prekių saugojimo išlaidų, ir antra, remdamasis naujuoju reglamentu bei atitinkamos šalies–narės teise, galės siekti patirtų išlaidų kompensacijos iš pažeidėjo. Jeigu pažeidėjo nustatyti nepavyktų, tokią pareigą reglamentas perkelia prekių savininkui ar bet kuriam kitam asmeniui, turinčiam tų prekių disponavimo teisę.

Naujuoju reglamentu įvedama dar viena naujovė – „smulkios siuntos“ sąvoka. Tuo atveju, jeigu viename komercinės paskirties pakete bus mažiau nei trys prekės ar jų svoris bus mažesnis nei 2 kilogramai, tokių prekių sunaikinimui prekių savininkas arba deklarantas galės paprieštarauti tik per 5 darbo dienas, o gavus sutikimą arba negavus prieštaravimo – tokias prekes naikins muitinė, nedalyvaujant intelektinės nuosavybės teisių savininkui. Tačiau jeigu prieštaravimas būtų gautas, intelektinės nuosavybės teisių savininkas turėtų per 10 darbo dienų suspėti pateikti teismui ieškinį dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Ši supaprastinta procedūra bus galima tik tuo atveju, jeigu intelektinės nuosavybės teisių savininkas muitinei pateiktame prašyme bus pažymėjęs, kad pageidauja pasinaudoti tokia galimybe. Pastebėtina, kad nurodyti terminai yra taikomi tik tuo atveju, jei sulaikytos prekės nėra greitai gendančios prekės – jų atžvilgiu terminai taikomi trumpesni arba  jie nepratęsiami.

Atsižvelgiant į reglamentu įvedamas naujoves, bus koreguojama prašymo taikyti muitinės priežiūros priemones forma, LR Muitinės departamentas taip pat turės parengti naujas sulaikytų prekių sunaikinimo taisykles.

Muitinės priežiūros priemonių taikymas, nors ir nėra paprastas, tačiau yra labai svarbus verslui ir gana efektyvus – bendras per 2012 metus ES sulaikytų suklastotų prekių skaičius siekia beveik 40 mln. vnt., tuo tarpu Lietuvoje buvo sulaikyta tik apie 140 000 vnt. Prekės Lietuvoje yra sulaikomos praktiškai kiekvieną dieną, nes per 2012 metus suklastotos prekės buvo sulaikytos 390 kartų. Į ES įvežamų suklastotų prekių kilmės šalimi dažniausiai yra Kinija, Honkongas ir Turkija, į Lietuvą įvežamų – Kinija, Taivanis, Honkongas, Singapūras, JAE ir Indija, taip pat pastebėta ir „nauja“ kilmės šalis – Ukraina, iš jos suklastotos prekės dažniausiai atkeliauja smulkiomis siuntomis.

Šiuo metu Muitinės departamentas administruoja apie 900 prašymų taikyti muitinės priežiūros priemones, apie 80 iš jų yra pateikti Muitinės departamentui kaip nacionaliniai prašymas, o didžioji dalis – iš kitų valstybių gauti prašymai taikyti muitinės priežiūros priemones visos Bendrijos ar jos dalies mastu.

ES mastu didžiausią suklastotų prekių dalį sudaro laikrodžiai, galanterija ir drabužiai, mobilieji telefonai ir jų priedai. Lietuvoje dažniau sulaikoma suklastotų drabužių, avalynės, galanterijos ir mobiliųjų telefonų bei jų priedų.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Autorių teisės | Copyright, Prekių ženklai | Trademarks ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s