Intelektinės nuosavybės apsauga – nuo Europos iki Kinijos

Autorius: Dr. Jacekas Antulis, „Metida“ asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas

Image courtesy by Inky Bob_flickr.comPrieš apytikriai 10 metų dauguma patento paraiškų, paduotų į didžiausias patentų tarnybas, pvz., SIPO (Kinijos patentų tarnyba) ar USPTO (JAV patentų tarnyba), nebuvo išplečiamos į kitas šalis. Amerikiečiams Europa, Kinija ir Rusija atrodė toli, be to, jie linkę daryti verslą tik savo valstybėje, o Kinijoje intelektinės nuosavybės apsauga atsirado tik prieš 30 metų ir pradžioje vystėsi lėtai. Tiesa, Kinija yra didelė rinka ir ilgą laiką bandė komercializuoti savo išradimus tik savo šalyje. Europoje išradimų komercializavimas taip pat buvo lėtas ir sudėtingas, kadangi kiekviena EPC šalis, o jų šiuo metu yra net 38, reikalauja dėmesio ir atitinkamos komercinės adaptacijos.

Šiais laikais, ypač po globalinės ekonominės krizės, situacija pradėjo keistis. Pradėjo kisti požiūris į intelektinę nuosavybę bei jos svarbą. Iš vienos pusės – sparčiai vystosi technologijos, iš kitos – rinkos plyšta nuo prekių gausos bei pasiūlos. Žmonės suprato, kad komercinis pajėgumas priklauso nuo konkurencingumo (technologijos optimizacijos), išskirtinumo („permaitintas“ klientas, nuolat pumpuojamas ir dusinamas reklamos priemonėmis, nori kažko ypatingo) bei „laimingos“ partnerystės (bilietas į kitus horizontus). Tokių sąlygų kontekste klientas primena pažadais ir galimybėmis primaitintą tingų paukštį, nešiojamą ant reklamos sparnų į įvairias puses be pastovaus tikslo, o pardavėjas – snaiperį, bandantį nušauti tą toli esantį paukštį, primenantį miražą horizonte.

Prekės išskirtinumas tiesiogiai susietas su įmonės inovacijomis bei prekių ženklu, todėl kertinis komercinės sėkmės akmuo – įvairiapusė intelektinės nuosavybės apsauga: išradimai, dizainas, ženklai, autorinės teisės, komercinės paslaptys ir kt. privalo būti apsaugoti.

Patentavimo atžvilgiu amerikiečių stilius per pastaruosius 5 metus beveik nepasikeitė, nors tam tikri žingsniai Europos ir Azijos link jaučiami. Be to, JAV praktiškai neskatina vietinių įmonių, bandančių apsaugoti savo intelektinę nuosavybę kitose valstybėse. Patentavimas Europoje, palyginus su JAV, vystosi sparčiau dėl įvairių finansavimo programų bei plėtros projektų. Kinijoje situacija iš esmės pasikeitė: iš vienos pusės, Kinijoje sparčiai vystosi pažangios technologijos, iš kitos – kinai patys pradėjo gaminti pridėtinės vertės prekes ir siekia pardavinėti jas užsienio šalyse: ne tik JAV, bet ir Europoje bei Rusijoje. Per paskutinius 5 metus Kinijos vaidmuo labai pasikeitė, be to, Kinijos vyriausybė įvairiapusiškai (finansiškai ir morališkai) palaiko savo valstybės plėtrą į užsienį, ypač kalbant apie intelektinę nuosavybę. Per paskutinius 3 metus Europos patento paraiškų kiekis iš Kinijos didėjo beveik 30 proc. per metus. Taip pat paraiškų kiekis didėja ir į Rusiją, tačiau dauguma kinų kompanijų nežino, kad jie turi unikalią galimybę padavinėti Euraziškas paraiškas, kurios apima Rusiją ir kitas EAPC šalis su 80 proc. nuolaidomis nuo oficialios rinkliavos mokesčių:

Mes galime padavinėti Eurazijos paraiškas tiesiai per mūsų filialą Baltarusijoje. Daugiau informacijos apie Eurazijos paraiškas bei procedūras galima surasti čia:

Eurazijos regione, nors teisinė sistema yra pakankamai tvarkinga ir reglamentuota, piratavimas yra dažna problema. Todėl dirbant Eurazijos regione (Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija, Azerbaidžanas, Kirgizija, Tadžikija ir Turkmėnija), apsaugoti Jūsų intelektinę nuosavybę yra ypač svarbu.

Pagal plotą Rusija ir kitos EAPC šalys viršija Kiniją daugiau negu 2 kartus. Ir nors žmonių kiekis, palyginus su Kinija, nėra toks didelis (tik apie 200 milijonų.), tačiau tai yra apytikriai 3 kartus daugiau negu Jungtinėje Karalystėje arba Vokietijoje.

2010 metų sausio 1 d. Rusija pasirašė specialią sutartį su Baltarusija ir Kazachstanu dėl laisvos ekonominės zonos, t.y. tarp šių trijų šalių nėra muitinių. O tai reiškia, kad jeigu produktas bus apsaugotas patentu tik Rusijoje, bet nebus apsaugotas Baltarusijoje arba Kazachstane, galimi aktyvūs tamsiosios ekonomikos veiksmai iš Baltarusijos ir Kazachstano, kuriuos sukontroliuoti be papildomos apsaugos labai sudėtinga. Vienintelė išeitis iš situacijos – apsaugoti savo produktą patentu ne tik Rusijoje, bet ir Kazachstane bei Baltarusijoje. Tačiau patentavimas Baltarusijoje ir Kazachstane – tai papildomos išlaidos. Norint jų išvengti, galima paduoti Eurazišką paraišką, kuri apima 8 šalis, įskaitant Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną. Tai yra labai efektyvi priemonė, apie kurią daugiau informacijos galima paskaityti čia: http://www.metida.eu/Manual-how-to-get-Eurasian-patent-1115.html

Taip pat nereikia pamiršti, kad Baltarusija ir Kazachstanas yra pakankamai didelės šalys, galinčios suteikti ne tik apsaugą, bet ir jaučiamą papildomą pajamų šaltinį. Baltarusijos plotas yra didesnis už Jungtinės Karalystės plotą, o Kazachstanas yra net daugiau negu 2 kartus didesnis už Vokietiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę kartu paėmus.

Toliau pateikiamos trumpos charakteristikos ir komentarai apie kiekvieną iš EAPC šalių. Ši trumpa apžvalga suteiks pirminę informaciją apie tai, kokio pobūdžio išradimus yra prasminga komercializuoti atskirose Eurazijos šalyse/rinkose.

Rusija – didžiausia pagal plotą valstybė pasaulyje, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su: Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.

Pagrindinės eksporto prekės: nafta, gamtinės dujos, geležies ir kitų metalų rūda, mediena, akmens anglis, plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: Vokietija, Baltarusija, Kinija, Ukraina, Italija, JAV, Prancūzija. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtis (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir mediena sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (The World Factbook 2005).

Rusijos Federacijoje žemės ūkiu daugiausia verčiamasi derlingose Rusijos lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten žemdirbiai augina kviečius ir kitus javus, mėsinius galvijus, pagaminama nemažai pieno produktų, medvilnės, vilnos. Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina tiek maisto, kad išmaitintų savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.

Per paskutinius 20 metų Rusijos ekonomikos raidos tempai yra sulėtėję ir ji palaipsniui vis labiau atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių. Rusija importuoja labai daug elektronikos prekių, nes rusiški analogai dažniausiai nekonkurencingi.

Kazachstanas – pati didžiausia ir turtingiausia valstybė Centrinėje Azijoje. Ribojasi su Rusija, Kinija, Kirgizija, Turkmėnija, Uzbekija ir Kaspijos jūra. Gamtiniai ištekliai: nafta, dujos, anglis, geležies rūda, manganas, nikelis, kobaltas, varis, molibdenas, švinas, cinkas, boksitas, auksas, uranas. Pagrindinis žemės ūkis: grūdai, bulvės, daržovės, melionai, gyvuliai. Industrija: anglis, geležies rūda, manganas, chromitas, švinas, cinkas, varis, titanas, boksitas, auksas, sidabras, fosfatas, uranas, siera, geležis ir plienas, traktoriai ir kita agrikultūrinė mašinerija, elektriniai motorai, statybos priemonės. Importuoja mechaninę įrangą, metalo produktus, maisto produktus. Importo partneriai: Rusija, Kinija, Ukraina, Vokietija, JAV. Iki 2030–ųjų siekia tapti „žaliosios“ ekonomikos šalimi. Daug dėmesio skiria intelektinės nuosavybės apsaugai, tačiau šioje šalyje dar vis gausu šios srities pažeidimų.

Baltarusija – šalis rytų Europoje. Ribojasi su Lietuva, Latvija, Rusija, Lenkija, Ukraina. 1991 rugpjūčio 25 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, tačiau liko artimiausia valstybė Rusijai iš kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių. 1999 gruodžio 8 d. sukūrė dvišalę sąjungą su Rusija dėl didesnės politinės ir ekonominės integracijos. Baltarusijos ekonomika yra stipriai susijusi su Rusijos ir Kazachstano ekonomikomis, o sukūrus bendrą muitų sąjungą, ryšys tik stiprės. Pagrindinės žemės ūkio kultūros: grūdai, bulvės, daržovės, cukranendrės, linai, jautiena, pienas. Pagrindinės gamybos sritys: metalą karpantys įrankiai, traktoriai, sunkvežimiai, žemrausės mašinos, motociklai, televizoriai, fertilizatoriai, sintetiniai audiniai, tekstilė, radijo aparatai, šaldytuvai. Importuoja mineralinius produktus, mašinas ir įrangą, chemikalus, maisto medžiagas, metalus. Pagrindiniai importo partneriai: Rusija, Vokietija, Kinija, Ukraina. Natūralūs gamtiniai ištekliai: mediena, durpės, nafta, dujos, dolomitas, kreida, smėlis, molis, klintmolis, žvyras. Nors ženkliai gerina intelektinės nuosavybės apsaugą ir teisinį reglamentavimą, tačiau pažeidimai ir piratavimas vis dar dažni.

Armėnija – valstybė Pietvakarių Azijoje, esanti tarp Turkijos ir Azerbaidžano. Ribojasi su Azerbaidžanu, Gruzija, Iranu, Turkija. Pirmoji tauta, oficialiai priėmusi krikščionybę. Ilgą laiką buvo įvairių imperijų sudėtyje: Romos, Bizantijos, Arabų, Persų, Otomanų. 1920 m. tapo Sovietine respublika. Atgavo nepriklausomybę 1991 m. rugsėjo 21 d., tapo prezidentine respublika. Plotas: 29 743 kvadratiniai kilometrai. Gyventojų skaičius: 2 974 184. Kasmetis populiacijos prieaugis 0,14 proc. Gyventojai: armėnai, kurdai, rusai. Oficiali kalba: armėnų. Vyraujanti religija: krikščionybė. BVP: 18,95 milijardai JAV dolerių, 1 asmeniui – 5 600 JAV dolerių. Natūralios iškasenos: auksas, varis, molibdenas, cinkas, boksitas. Agrikultūros: vaisiai, daržovės, gyvuliai. Industrija: deimantų apdorojimas, varikliai, metalą pjaustančios mašinos, padangos, mezginiai, kojinės, batai, šilkas, cheminės medžiagos, juvelyrika, kompiuterinių programų vystymas, maisto apdorojimas, kasyba. Importas: dujos, benzinas, tabako produktai, maisto medžiagos, deimantai. Importo partneriai: Kinija, Rusija, Ukraina, Iranas, Vokietija, Italija, Turkija. Gamtinės nelaimės: žemės drebėjimai, sausros. Aplinkosauginės problemos: dirvožemio užterštumas pesticidais, defosterizacija, atnaujinama atominės elektrinės veikla, nepaisant to, kad ji stovi seismologiškai aktyvioje zonoje.

Azerbaidžanas – valstybė Kaukazo rajone. Ribojasi su Rusija, Armėnija, Iranu, Gruzija, Kaspijos jūra. Nuo 1936 m. buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Atkūrė nepriklausomybę 1991 m. rugpjūčio 30 d., tapo prezidentine respublika. Šiuo metu vis dar tęsiasi konfliktas su Armėnija dėl Nagorno – Karaba vietovės.

Plotas: 86 600 kvadratiniai kilometrai. Gyventojų skaičius: 9 590 159. Kasmetis prieaugis 1,01 proc. Gyventojai: azerbaidžaniečiai, lezgitai, rusai, armėnai. Oficiali kalba – azerbaidžaniečių. Vyraujanti religija: islamas. BVP (2012 duomenimis) – 98,6 milijardai JAV dolerių, 1 asmeniui tenka 10 700 JAV dolerių. Žymi korupcija. Gamtiniai ištekliai: nafta, gamtinės dujos, geležies rūda, spalvotieji metalai, boksitas. Agrikultūra: medvilnė, grūdai, ryžiai, vynuogės, vaisiai, daržovės, arbata, tabakas, raguočiai gyvuliai, kiaulės, avys, ožkos. Industrija: nafta ir gamtinės dujos, naftos produktai, naftos telkinių įranga, plienas, geležies rūda, cementas, chemikalai, tekstilė. Importuoja: mechanininę įrangą, naftos produktus, maisto medžiagas, metalus, chemikalus. Importo partneriai: Turkija, Rusija, Kinija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Italija. Gamtinės nelaimės: sausros. Asperono pusiasalis ir Kaspijos jūra pripažįstama labiausiai ekologiškai nusiaubta vietovė pasaulyje, pasižyminti oro, dirvožemio, vandens užterštumu. Dirvožemio užterštumas kyla dėl naftos ir benzino išsiliejimo, pesticidų naudojimo, toksinių medžiagų naudojamų medvilnės apdorojimui.

Kirgizija – valstybė Centrinėje Azijoje. Ribojasi su Kazachstanu, Uzbekija, Tadžikija, Kinija. Prezidentinė respublika. 1876 m. aneksuota Rusijos Imperijos. 1936 m. tapo Sovietine respublika. 1991 m. rugpjūčio 31 d. atkūrė nepriklausomybę. Civilinės teisės sistemai didelę įtaką daro Prancūzijos teisinė sistema ir Rusijos Federacijos įstatymai. Plotas: 199 951 kvadratiniai kilometrai. Gyventojų skaičius: 5 548 042. Kasmetis prieaugis 0,97 proc. Gyventojai: kirgizai, uzbekai, rusai, ukrainiečiai. Oficiali kalba: kirgizų, rusų. Vyraujanti religija: islamas. BVP (2012 duomenys) – 13,47 milijardai JAV dolerių, 1 asmeniui tenka 2 400 JAV dolerių. Natūralūs ištekliai: hidroenergija, auksas, retieji žemės mineralai, anglis, nafta, natūralios dujos, merkuris, nefelinas, bismutas, švinas, cinkas. Agrikultūros: tabakas, medvilnė, bulvės, vynuogės, vaisiai ir uogos, avys, ožkos, raguočiai gyvuliai, vilna. Industrija: mašinų detalės, tekstilė, aisto apdorojimas, cementas, batai, rastų pjovimo pjūklai, šaldytuvai, baldai, varikliai, auksas, retieji žemės mineralai. Importas: nafta ir dujos, detalės ir įranga, chemikalai, maisto medžiagos. Importo partneriai: Kinija, Rusija, Kazachstanas. Gamtinės nelaimės: nėra. Didelis vandens užterštumas ir dirvožemio druskingumas dėl netinkamos žemdirbystės.

Tadžikija – valstybė Centrinėje Azijoje. Prezidentinė Respublika, nepriklausomybė paskelbta 1991 rugsėjo 9 d. Ribojasi su Afganistanu, Uzbekistanu, Kirgistanu, Kinija. Plotas: 143 100 kvadratiniai kilometrai. 90 proc. teritorijos užima kalnai. Visa kita – ariama žemė. Gyventojų skaičius: 7 910 041. Kasmetinis gyventojų prieaugis 1,79 proc. Gyventojų grupės: tadžikai, uzbekai, rusai, kirgizai. Oficiali kalba: tadžikų, tačiau rusų taip pat plačiai naudojama kasdieniame gyvenime ir oficialiose įstaigose. Vyraujanti religija: islamas. BVP (2012 duomenimis) – 17,72 milijardai JAV dolerių, 1 gyventojui tenka 2 200 JAV dolerių. 1924-1991 m. buvo Sovietų Sąjungos dalimi, 1992-1997 vyko pilietinis karas. Gamtiniai ištekliai: hidroenergija, nafta, uranas, gyvsidabris, anglis, švinas, cinkas, stibis, volframas, sidabras, auksas. Agrikultūra: medvilnė, grūdai, vaisiai, vynuogės, daržovės, raguočiai gyvuliai, avys, ožkos. Industrinė gamyba: aliuminis, cementas, daržovių aliejus.

Importuoja: naftos produktus, aliuminio oksidą, mašinas ir įrangą, maisto medžiagas. Importo partneriai: Kinija, Rusija, Kazachstanas, JAV. Tadžikija yra Eurazijos grupės, kovojančios su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, įkūrėja ir aktyvi narė. Ieško investuotojų kelių konstrukcijai, energetinio sektoriaus vystymui. Aplinkosaugos problemos: nepakankamas sanitarinis išvystymas, kylantis dirvožemio užterštumo lygis, industrinis užterštumas, didelis pesticidų naudojimas. Gamtinės nelaimės: žemės drebėjimai, potvyniai.

Turkmėnija – valstybė centrinėje Azijoje prie Kaspijos jūros, tarp Irano ir Kazachstano. Ribojasi su Kazachstanu, Afganistanu, Iranu ir Uzbekistanu. Gyventojų skaičius 5 113 040. Kasmetis populiacijos prieaugis sudaro apie 1,6 proc. BVP 2012 metų duomenimis – 47,55 milijardai JAV dolerių. 1 asmeniui – 8 500 JAV dolerių. Nors oficialiai šalis vadinama prezidentine respublika, tačiau joje labiau pastebimas autoritarinis valdymas. Skirtingais laikais Turkmėnija priklausė skirtingoms imperijoms: senovės Persijos, Makedonijos, Mongolų ir t.t., todėl joje gausu įvairių kultūrų liekanų. Nuo 1885 m. šalis tapo aneksuota Rusijos imperijos, nuo 1924 m. tapo Sovietų Sąjungos dalimi, o 1921 m. spalio 27 d. atgavo nepriklausomybę ir tapo nepriklausoma valstybe.

Oficiali kalba: turkmėnų, taip pat kalbama rusų ir uzbekų kalbomis. Pagrindinės religijos: islamas, rusų ortodoksai. Mokesčiai sudaro 21 proc. mėnesio gaunamų pajamų. 80 proc. šalies teritorijos užima dykumos. Pagrindinės problemos, galinčios kilti ateityje, susijusios su vandeniu ir jo paskirstymu. Dėl klimato kaitos ateityje oras Turkmėnijoje vis šils ir sausės. Ta pati tendencija pastebima visoje Centrinėje Azijoje. Agrikultūros ūkis sudaro apie 8 proc. BVP, tačiau jame dirbančiųjų skaičius sudaro pusę visų dirbančių žmonių. Pagrindinės žemės ūkio kultūros: medvilnė ir kviečiai. Gamtiniai ištekliai: nafta, dujos druska. Importuoja mašinas ir kitą mechaninę techniką, chemikalus, maisto medžiagas. Didžiausi importo partneriai: Turkija, Rusija, Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Vokietija. 2013 metų pasaulio ekonomikų reitinge Turkmėnistanas užėmė 169 vietą. Azijos – Ramiajame regione yra 39 valstybė iš 41. Nors šalis yra prisijungusi prie visų pagrindinių sutarčių dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, tačiau internetinis piratavimas ir intelektinės nuosavybės saugomų objektų kopijavimas yra labai dažnas reiškinys. Dažniausiai susiduriama su pažeidimais prekių ženklų srityje. Užsienio investicijos yra griežtai prižiūrimos ir kontroliuojamos vyriausybės. Dėl šios priežasties užsienio kapitalo įmonių Turkmėnijoje nėra daug. Taip pat didelė problema, su kuria susiduriama, yra korupcija. Turkmėnijos seisinė sistema – civilinė teisė su keletu islamo teisės bruožų.

Daugiau informacijos apie patentavimą Eurazijoje per mūsų filialą Baltarusijoje:

http://www.metida.eu/Eurasian-Patent-932.html

Daugiau informacijos apie patentavimą Europoje galite sužinoti per mūsų centrinį ofisą Lietuvoje:

http://www.metida.eu/European-Patent-875.html

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright, Išradimai | Inventions ir pažymėtas , , , , , , , , , , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s