Teisines paslaugas teikiančios įmonės turės atidžiau rinktis reklaminius teiginius

Autoriai: Kristina Vilkienė, „Metida“ advokato padėjėja, Inga Lukauskienė, „Metida“ asocijuota partnerė, advokatė ir patentinė patikėtinė. 

5600625042_27f5dc360f_o

LR Konkurencijos taryba praėjusių metų pabaigoje (2013-12-19 nutarimas Nr. 2S-15) išnagrinėjo net kelių UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ ir UAB „Tikroji turto kaina“ bendrai naudotų reklaminių teiginių atitiktį LR reklamos įstatymo reikalavimams ir visų pirma – ar šie reklaminiai teiginiai nėra klaidinanti reklama.

Kaip galimai klaidinančią reklamą Konkurencijos taryba nagrinėjo šiuos reklaminius teiginius: „Skolų išieškojimo lyderis“, „Potencialus skolų išieškojimo lyderis“, „Skolų advokatai“, „Parenkami skolų advokatai“, „Stengiamės dirbti taip, kad klientas sakytų: skolų išieškojimo lyderis“, „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras – skolų išieškojimo lyderis!“, „Skolų išieškojimo advokatai“ ir „Advokatai“.

Abiejų bendrovių veiklos pobūdis – specializuotos teisinės paslaugos. UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ teikia teisines paslaugas, susijusias su žalos ir skolų išieškojimu, taip pat jų prevencija, tačiau kaip ir UAB „Tikroji turto kaina“ teikia teisines paslaugas šeimos santykių srityje. Nagrinėti reklaminiai teiginiai buvo skelbiami ant 2 automobilių bei naudojamų patalpų Druskininkuose.

Ar reklamos užsakovas sutampa su reklamos davėju?

Nagrinėjamu atveju nei viena iš bendrovių nepripažino esanti nagrinėjamų teiginių reklamos davėju. Tačiau Konkurencijos taryba pažymėjo, kad ant abiejų automobilių buvo nurodytas vienai bendrovių priklausantis registruotas prekės ženklas bei kontaktiniai duomenys, kurie sutampa su vienos iš bendrovių kontaktais. Be to, automobilio apipavidalinimas buvo atliktas pagal vienos iš bendrovių užsakymą, o ir automobiliai priklauso vienai bendrovių nuosavybės teise. Vertindama išorinės reklamos, skleistos ant patalpų, davėją, Konkurencijos taryba pažymėjo, kad reklamą sudarė ant atskirų langų užklijuoti užrašai, reklamuojantys abiejų bendrovių paslaugas. Patalpos nuomos pagrindu buvo naudojamos vienos iš bendrovių, kuri ir užsakė minėtą išorinę reklamą. Konkurencijos tarybos posėdžio metu bendrovių atstovas nurodė, jog išorinę reklamą užsakė ne kuri nors iš bendrovių, o advokatas, su kuriuo tarp bendrovių ir minėto advokato yra pasirašyta teisinių paslaugų sutartis. Tačiau Konkurencijos taryba pažymėjo, kad informacija ir kontaktiniai duomenys yra pateikiami būtent dėl dviejų minėtų bendrovių, o ta aplinkybė, kad reklamą užsakė ne pačios bendrovės, bet kitas asmuo, esantis sutartiniuose santykiuose, nepanaikina bendrovių suinteresuotumo tokia reklama.

Be kita ko, Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį ir į tai, jog abi bendrovės tyrimo metu veikė išvien: informacija Konkurencijos tarybai vienos bendrovės vardu buvo pateikta ant blanko su abiejų įmonių pavadinimais, tačiau su kitos iš bendrovių rekvizitais bei bendrais abiejų bendrovių kontaktais. Be to, į kai kuriuos atskirus raštus su skirtingais klausimais bei adresuotus abiem bendrovėms atskirai buvo atsakoma vienu raštu nuo abiejų įmonių bendrai. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad UAB „Tikroji turto kaina“ yra vienintelė UAB „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras“ akcininkė, joms vadovauja tas pats vadovas, o jų veiklos buveinė yra tuo pačiu adresu.

Remdamasi tokiomis aplinkybėmis, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad nagrinėjami reklaminiai teiginiai buvo skleidžiami abiejų bendrovių iniciatyva ir interesais, todėl šios bendrovės laikytinos nagrinėjamų reklamų davėjais.

Kada lyderis gali vadintis ,,lyderiu“?

Nagrinėjamu atveju ant abiejų automobilių ir išorine reklama ant patalpų lango buvo skleisti teiginiai „Skolų išieškojimo lyderis“, „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras – skolų išieškojimo lyderis“. Konkurencijos taryba pažymėjo, kad viena iš žodžio „lyderis“ reikšmių – pirmaujantis. Taigi, šiuo atveju teiginys „Skolų išieškojimo lyderis“, įvertinus šios paslaugos specifiką, vidutiniam vartotojui, kuris yra apdairus ir informuotas, gali kelti nevienareikšmes asociacijas, kodėl reklamos davėjas pirmauja tarp kitų ūkio subjektų, teikiančių skolų išieškojimo paslaugas. Kadangi nei viena iš bendrovių nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokio teiginio pagrįstumą, Konkurencijos taryba padarė išvadą, jog šie teiginiai neatitinka įstatymo nustatyto teisingumo kriterijaus.

Kaip reklamos teiginys veikia vartotoją?

Nustačius, kad reklaminiai teiginiai neatitinka įstatyme numatyto teisingumo kriterijaus, būtina įvertinti šios reklamos poveikį vartotojų ekonominiam  elgesiui: sprendimams ar veiksmams, susijusiems su prekių ar paslaugų įsigijimu, ūkine komercine, finansine ar profesine veikla. Šiuo atveju nėra nereikalaujama įrodyti fakto, jog vartotojas priėmė sprendimą ir įsigijo prekę ar paslaugas, paveiktas reklamos. Užtenka nustatyti poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę.

Abi bendrovės nagrinėjamais reklaminiais teiginiais pristatė save kaip lyderį skolų išieškojimo srityje. Tokia reklama, kurioje patraukliai pateikiama itin aktuali vartotojui, siekiančiam atgauti skolas, informacija, gali neišvengiamai daryti įtaką vartotojui, renkantis skolų išieškojimo paslaugas teikiančią bendrovę. Kita vertus, kaip pažymėjo Konkurencijos taryba, jei reklama skatina vartotoją domėtis reklamoje paskleista informacija, tokie vartotojo veiksmai rodo, kad jo ekonominis elgesys buvo paveiktas.

Įvertinus šias aplinkybes, buvo konstatuota, kad reklaminiai teiginiai „Skolų išieškojimo lyderis“, „Nacionalinis žalos ir skolų išieškojimo centras – skolų išieškojimo lyderis“ galėjo daryti įtaką reklamos vartotojų elgesiui priimant sprendimus, susijusius su skolų išieškojimo paslaugos teikėjo pasirinkimu, taip pat sprendimus, susijusius su papildomos informacijos apie bendroves ir jų teikiamas paslaugas ieškojimu todėl jie laikytini klaidinančia reklama.

Kituose reklaminiuose teiginiuose – „Skolų advokatai“, „Skolų išieškojimo advokatai“ ir „Advokatai“ – referuojama į tai, kad teikiamos advokato paslaugos, tačiau neatskleidžiama informacija, jog abi bendrovės nėra registruotos advokatų profesinėmis bendrijomis, atlieka tik tarpininko paslaugas, o advokatai yra samdomi pagal sutartis. Tokia veikla pripažinta klaidinančia komercine veikla pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, o minėti reklaminiai teiginiai – klaidinančia reklama.

Ar klaidinimas gali būti sumažintas ar panaikintas?

Vertindama kitus bendrovių naudotus teiginius, Konkurencijos taryba pažymėjo, kad ant automobilio skleistas teiginys „Potencialus skolų išieškojimo lyderis“ iš esmės skiriasi nuo teiginio „Skolų išieškojimo lyderis“, kadangi žodis „potencialus“ vidutiniam vartotojui, kuris yra pakankamai informuotas, protingai apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius negali suponuoti konkrečių lūkesčių dėl to, kad konkreti bendrovė yra pirmaujanti tarp skolų išieškojimo paslaugas teikiančių asmenų. Taip pat, Konkurencijos tarybos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ant automobilio skleistas teiginys „Stengiamės dirbti taip, kad klientai sakytų: skolų išieškojimo lyderis“ dėl frazės „stengiamės dirbti taip, kad klientai sakytų“ vidutiniam vartotojui sukeltų konkrečių lūkesčių dėl to, kad bendrovė pirmauja skolų išieškojimo srityje lyginant su kitomis bendrovėmis. Be to, ant automobilio skleistas reklaminis teiginys „Parenkami skolų advokatai“ iš esmės skiriasi nuo teiginio „Skolų advokatai“ vidutinio vartotojo požiūriu, kadangi žodis „parenkami“ vartotojui leidžia suprasti, kad bendrovė reklamuoja bendrovės vykdomą veiklą kaip paslaugas parenkant advokatus, o ne kaip advokatų paslaugų teikimą. Taigi, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad žodžiai „Potencialus“, „Stengiamės (…)“, „Parenkami“ keičia nagrinėjamų teiginių prasmę bei suvokimą vidutinio vartotojo požiūriu.

Tačiau vertinant konkretų reklamos teiginį, svarbu ne tik jo prasmė, bet ir tai, kaip tas teiginys pateikiamas vizualiai. Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, buvo nustatyta, kad minėti teiginiai buvo išpildyti tokiu būdu, kad dalį jų vartotojui sunkiau pastebėti ar perskaityti: pvz. žodžio „potencialus“ raidžių dydis yra mažesnis nei frazės „skolų išieškojimo lyderis“ raidžių dydis; dėl spalvos, kuria jis išpildytas, jo matomumas yra blogesnis nei frazės „skolų išieškojimo lyderis“. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, žodis „potencialus“ apskritai nėra matomas ar įskaitomas nuotraukose, kuriose fiksuotas bendras automobilio vaizdas. Todėl laikytina, kad vartotojui esant didesniu atstumu nuo reklaminio teiginio, šis žodis taip pat nebus matomas ar įskaitomas. Analogiškos išvados buvo padarytos ir dėl kitų nagrinėtų reklaminių teiginių.

Tai įvertinusi, Konkurencijos taryba konstatavo, kad šiuo atveju esminės informacijos, keičiančios teiginio prasmę, pateikimo būdas yra toks, kad vizualiai šios informacijos matomumas yra žymiai prastesnis, lyginant su likusiu teiginiu, todėl vartotojas, esantis didesniu atstumu nuo reklaminių teiginių, apskritai šios esminės informacijos negalėtų pamatyti ir/ar įskaityti. Atsižvelgiant į tai, minėti teiginiai taip pat pripažinti klaidinančiais.

Reklamos trukmė ir apimtis – ar tai tas pats?

Vertindama pažeidimo apimtį, Konkurencijos taryba visų pirma vertino nagrinėjamų teiginių trukmę. Kadangi tyrimas vyko dėl kelių teiginių, kurie buvo naudojami ant skirtingų objektų ir skirtingais laikotarpiais, Taryba vertino anksčiausią ir vėliausią žinomus konkrečių teiginių skelbimo laikotarpius ir konstatavo, kad reklamos trukmė nustatoma bendrai, t. y. įvertinus ilgiausią klaidinančio reklamos teiginio trukmę. Buvo konstatuota, kad bendra reklamos trukmė (bent nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d.) yra labai ilga, tačiau reklamos mastas skirtingais laikotarpiais buvo skirtingas.

Čia svarbu pažymėti, kad Konkurencijos taryba, vertindama reklamos sklaidos mastą remiasi tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad automobiliai buvo arba uždaroje automobilių aikštelėje, arba vienoje konkrečioje vietoje, o išorinė reklama ant langų buvo skleista tik ant konkrečių patalpų Druskininkuose. Įvertinusi šio tyrimo duomenis, Konkurencijos taryba konstatavo, jog reklamos mastas yra nedidelis.

Vertindama skirtinos baudos dydį Konkurencijos taryba pažymėjo, kad, atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes, o taip pat į bendrovių metines pajamas bei į tai, jog nebuvo nustatyta nei bendrovių atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, už padarytą Reklamos įstatymo  pažeidimą būtų nepagrįsta skirti baudos dydį, artimą maksimaliam leistinam baudos dydžiui, siekiančiam 3 proc. bendrųjų metinių pajamų. Toks baudos dydis būtų taikomas esant sunkinančioms aplinkybėms. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, abiems bendrovėms už klaidinančios reklamos naudojimą skirta 5000 litų bauda.

Šaltiniai:

http://kt.gov.lt/index.php?show=nut_view&nut_id=1502

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Kita | Other ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s