Ar „myliu“ ir „nekenčiu“ gali būti panašu?

Autorės: Kristina Vilkienė, „Metida“ advokato padėjėja, Violeta Sutkienė, „Metida“ asocijuota partnerė, prekių ženklų ir dizaino grupės vadovė

Vertinant prekių ženklų panašumą ir vartotojų suklaidinimo tikimybę, be kitų kriterijų, tokių  kaip: prekių ir paslaugų sąrašas, ankstesnio prekių ženklo reputacija ar žinomumas, svarbūs yra ir šie trys kriterijai – vizualus (vaizdas), fonetinis (tarimas) ir semantinis (prasmė).

Nors kiekvienas jų daro įtaką lyginamų prekių ženklų panašumo vertinimui, panagrinėkime, kaip panašumą gali įtakoti prekių ženklo prasmė.

Teismų praktikoje suformuluotas principas, kad du prekių ženklai yra semantiškai tapatūs arba panašūs, kai jie vartotojų suvokiami kaip turintys tapatų ar analogišką semantinį turinį (C-251/95, ‘Sabèl’). „Semantinis prekių ženklo turinys“ suprantamas kaip tai, ką jis reiškia, kokias mintis ar asociacijas sukelia, ar, kai jis yra sudarytas iš vaizdo ar formos, ką jis vaizduoja. Jei ženklas yra sudarytas iš skirtingų elementų, pavyzdžiui, žodžio ir grafinio elemento, vertinama kiekvieno iš šių elementų semantika. Tačiau jei ženklą sudaro prasminis teiginys (sudarytas iš dviejų ar daugiau žodžių), svarbi yra visos žodžių kombinacijos prasmė, o ne kiekvieno žodžio atskirai.

Galioja bendras principas, jog, nustatant ženklų panašumą, išvada, kad ženklai yra panašūs pagal vieną iš minėtų kriterijų, gali būti pakankama konstatuoti, jog  prekių ženklai yra panašūs ir to gali pakakti, kad atsirastų vartotojų suklaidinimo tikimybė. Tai taikoma ir semantiniam panašumui: teismų praktikoje yra konstatuota, kad gali būti, jog semantinis panašumas, atsirandantis dėl dviejuose prekių ženkluose panaudotų vaizdų, turinčių analogišką semantinį turinį, gali nulemti tai, kad bus konstatuota vartotojų suklaidinimo tikimybė. Tai bus tokiu atveju, kuomet ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra ypač stiprus arba pats savaime, arba dėl turimos reputacijos. Tačiau tais atvejais, kuomet ankstesnis prekių ženklas nėra itin žinomas visuomenėje ir yra sudarytas iš silpno skiriamojo lygio vaizdinio elemento, vien ta aplinkybė, kad du prekių ženklai yra semantiškai panašūs, nebus pakankama, jog būtų konstatuota vartotojų suklaidinimo tikimybė (C-251/95, ‘Sabèl’).

             Ankstesnis prekių ženklas                           Vėlesnis prekių ženklas

blog         blog2

Byla Nr. T-33/03
Prekės ir paslaugos: 5 (vitaminai, papildai), 32 (alus ir gaivieji gėrimai), 33 (svaigieji gėrimai), 35 (mugių ir parodų rengimas, reklama), 42 (laikinas apgyvendinimas, aprūpinimas maistu) klasės. Teismas patvirtino, kad ženklai semantiškai yra panašūs, tačiau atmetė suklaidinimo tikimybės galimybę net ir tapačioms prekėms, kadangi vizualiai ir fonetiškai ženklai yra nepanašūs, be to, buvo konstatuota, jog ankstesnis prekių ženklas turi vidutinį skiriamąjį požymį. Taigi, nėra suklaidinimo tikimybės.

             Ankstesnis prekių ženklas                              Vėlesnis prekių ženklas

    blog3                blogė

Byla Nr. T-54/12
Prekės: 18 (gaminiai iš odos ir odos pakaitalų), 25 (apranga, avalynė, galvos apdangalai), 28 (žaislai ir žaidimai, dekoracijos) klasės. Teismas konstatavo, kad terminas ,,sportas“, nepaisant jo aprašomojo pobūdžio, nurodo tą pačią prasmę ir leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja tam tikro lygio semantinis panašumas. Kartu Teismas padarė išvadą, jog šis panašumas yra silpnas atsižvelgiant į bendrą ženklų sukuriamą suvokimo įspūdį ir ypač į labai silpną šio žodžio skiriamąjį požymį. Todėl semantinis panašumas neatsveria žymių vizualių ir fonetinių skirtumų tarp prekių ženklų. Taigi, ir šiuo atveju nėra suklaidinimo tikimybės.

             Ankstesnis prekių ženklas                           Vėlesnis prekių ženklas

haloum                helim

Byla Nr. T-534/10
Prekės: 29 (pienas ir pieno produktai) klasė. Teismas konstatavo, kad semantinis panašumas (nuoroda į tos pačios rūšies sūrį) nėra pakankamas, jog būtų konstatuota suklaidinimo tikimybė, kadangi ankstesnis prekių ženklas yra aprašomojo pobūdžio. Kartu teismas konstatavo, kad lyginamieji prekių ženklai vizualiai ir fonetiškai nėra panašūs.

            Ankstesnis prekių ženklas                            Vėlesnis prekių ženklas

blog6                         blogį

Byla Nr. C-191/11
Paslaugos: 35 (prekyba maisto produktais), 42 (restoranai) klasės. Teismas konstatavo, kad semantiniai skirtumai turėtų būti pakankamai stiprūs, jog paneigtų vizualų ir fonetinį panašumą, todėl suklaidinimo tikimybė šiuo atveju neegzistuoja.

             Ankstesnis prekių ženklas                            Vėlesnis prekių ženklas

blog7          blogš

Byla Nr. R 1674/2011-2 (VRDT)
Prekės ir paslaugos: 16 (popieriaus prekės, raštinės reikmenys), 25 (apranga), 35 (prekyba) klasės. VRDT Protestų skyrius protestą prieš vėlesnę prekių ženklo registraciją iš dalies patenkino ir atmetė Bendrijos prekių ženklo paraišką 16, 25 ir 35 klasių prekėms ir paslaugoms. Tuo tarpu Apeliacinė taryba, nagrinėdama apeliaciją dėl šio Protestų skyriaus sprendimo, patvirtino, kad egzistuoja suklaidinimo tikimybė konkrečių 16 klasės prekių atžvilgiu, visų 25 klasės prekių atžvilgiu ir dalies 35 klasės paslaugų atžvilgiu, kadangi jos yra tapačios arba panašios. Be to, prekių ženklai yra vizualiai ir fonetiškai panašūs. Semantiškai, vertinant anglų kalba kalbančių vartotojų atžvilgiu, yra visiškai priešingi. Ankstesnio prekių ženklo prasmė – kad spėjamas vartotojas kažkuo džiaugiasi – pavyzdžiui, maistu ar konkrečia patirtimi. Tuo tarpu vėlesnio prekių ženklo žinutė priešinga – spėjama, jog vartotojas kažko nemėgsta ar turi neigiamą patirtį. Tiems vartotojams, kurie menkai žino anglų kalbą arba nemoka jos išvis, šie prekių ženklai atrodys kaip dirbtiniai junginiai, todėl semantinis palyginimas negalės būti atliktas. Apibendrinant, buvo konstatuota, kad lyginamieji prekių ženklai yra panašūs, ypač anglų kalbos nežinančių vartotojų atžvilgiu, kadangi jie nematys ryšio tarp žodžių ,,mėgti“ ir ,,nekęsti“ prasmių.

Taigi, apibendrinant šiuos pavyzdžius, galima padaryti kelias išvadas: visų pirma, semantinis lyginamų prekių ženklų panašumas (ar nepanašumas) yra lygiai toks pat svarbus ir reikšmingas suklaidinimo galimybės vertinimui, kaip ir kiti du kriterijai – vizualus ir fonetinis. Be to, net jei lyginamieji prekių ženklai nėra panašūs vizualiai ir fonetiškai, semantinis panašumas gali nulemti suklaidinimo tikimybę, ypač tais atvejais, kuomet ankstesnis prekių ženklas turi stiprų skiriamąjį požymį ar reputaciją. Tačiau jei semantiškai tapatūs ar panašūs elementai (tiek žodžiai, tiek vaizdai), yra silpni bei ryškūs, vizualūs ir fonetiniai skirtumai iš esmės sumažins suklaidinimo tikimybę.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Autorių teisės | Copyright, Dizainas | Design, Kita | Other, Prekių ženklai | Trademarks ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s