Teritorijų planavimo sistemos reforma – lengviau pasidarė ne visiems

Autorius: Vilius Martišius, Metidaasocijuotas partneris, advokatas

construction-228471_640Daugelis, kas anksčiau yra susidūrę su detaliųjų planų rengimu, derinimu ar kitais teritorijų planavimo sistemos klausimais, pritars, kad Lietuvoje ši sistema buvo biurokratizuota, ištempta laike, gremėzdiška, turinti daug „pilkų zonų“, kai neaišku, kaip ir ką daryti, kodėl kažkam negalima daryti to, ką kitiems galima ir panašiai. Šiam barjerui įveikti reikėdavo daug pastangų, laiko ir pinigų.

Pirmiausia pokyčiai įstatymuose

Nuo 2014 metų sausio mėnesio Lietuvoje įsigaliojo nauja LR teritorijų planavimo įstatymo redakcija, LR žemės įstatymo pakeitimai, LR statybos įstatymo pakeitimai, visiškai naujas LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kai kurių kitų įstatymų pakeitimai. Jais yra įgyvendinta teritorijų planavimo reforma, kurios tikslas – paspartinti, supaprastinti, padaryti efektyvesnius teritorijų planavimo procesus, palengvinti sąlygas nekilnojamojo turto projektų vystymui, pagerinti investicinę aplinką.

Pagrindiniai pasikeitimai – daugeliu atvejų neliko reikalavimo rengti detaliuosius planus, atsirado galimybė žemės sklypus dalinti į mažesnius ar kitaip pertvarkyti sklypus per žemės valdos projektus, taip pat galimybė statyti be detaliojo plano. Pakeisti žemės naudojimo paskirtį ar būdą daugeliu atvejų taip pat galima be detaliojo plano, pakanka savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo. Detalieji planai dabar rengiami tik didelėms teritorijoms, kurios apima ne mažiau kaip kvartalą ar miesto dalį. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose detalieji planai tai pat nėra rengiami, jeigu yra galiojantys bendrieji planai, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Šiose teritorijose pagal poreikį galima rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus arba žemės valdos projektus.

Privatiems asmenims palikta teritorijų planavimo iniciatyvos teisė, kurią įgyvendindami jie gali siūlyti savivaldybėms rengti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus. Tokių dokumentų rengimas tapo savivaldybių pareiga, kuri negali būti perleista privatiems asmenims, kaip buvo daroma anksčiau, sudarant planavimo organizatoriaus teisių perleidimo sutartis. Pasikeitė ir visuomenės informavimo tvarka apie vykstančius procesus – informacija yra skelbiama elektroninėje erdvėje, svetainėje www.tpdris.lt (teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema) ir seniūnijų skelbimų lentose. Kol kas ši internetinė sistema veikia tik dalinai, ji turėtų būti užbaigta iki 2014 metų pabaigos.

Pokyčių įtaka visiems skirtinga

Praėjus keliems mėnesiams nuo naujosios tvarkos įsigaliojimo, galbūt jau galima daryti tam tikrus praktinius pastebėjimus ir apibendrinimus.

Paprastiems žmonėms, turintiems kelių-keliolikos arų sklypus, situacija neabejotinai pagerėjo, nes jiems norint tokius sklypus padalinti arba pakeisti jų paskirtį nereikia rengti detaliųjų planų – pakanka žemės valdos projektų. Pažymėtina, kad apie 90 proc. iš visų anksčiau rengtų detaliųjų planų būtent tokie vienbučių-dvibučių namų sklypai ir sudarydavo. Nuo šiol visa tai, kas būdavo planuojama detaliajame plane, yra parodoma  techniniame projekte ir projektiniuose pasiūlymuose, bet yra pateikiama daug suprantamiau, konkrečiau, su vizualizacijomis. Neliko beprasmio dubliavimo, kai faktiškai tie patys dalykai buvo sprendžiami du kartus – detaliaisiais planais ir techniniais projektais.

Nekilnojamojo turto rinkos profesionalai, statybų vystytojai taip pat per daug nesiskundžia nauja tvarka. Juos tenkina tai, kad visos procedūros gerokai sutrumpėja, įsigijus tuščią ar užstatytą netinkamos paskirties pastatais sklypą galima daug greičiau gauti statybą leidžiančius dokumentus norimos paskirties objektams statyti. Ypač tais atvejais, kai statomi gyvenamosios paskirties namai ir kai sklypai yra urbanizuotose, inžineriškai aprūpintose teritorijose, turinčiose infrastruktūrą. Tačiau stambių pramonės objektų, aukštybinių pastatų, didelių prekybos centrų statytojams sąlygos iš esmės nepasikeitė arba kai kuriais atvejais netgi pasunkėjo, reikalavimai netgi sugriežtėjo.

Savivaldybėms, rengiančioms bendruosius ir detaliuosius planus, derinančioms projektus, išduodančioms leidimus statybai, atsirado daugiau laisvės, bet kartu ir atsakomybės, nes nuo jų valios priklauso, leisti ar neleisti užstatyti laisvas teritorijas, kokiai paskirčiai jas naudoti, ar pirma parengti teritorijų detaliuosius planus ir tik po to išduoti statybos leidimus, ar leisti statytis chaotiškai, ir panašiai. Taigi, kiekviena savivaldybė gali spręsti problemas pagal savo poreikius, savo demografinę – urbanistinę situaciją.

Dar vieni betarpiški šios sistemos dalyviai – architektai, projektuotojai – taipogi turėtų būti patenkinti, nes vietoje biurokratinio darbo, bėgiojimo su projektais, pasiūlymais, prašymais po įvairių įstaigų koridorius, jiems atsiranda daugiau kūrybinio, architektinio darbo. Tai yra to, kuriuo jie ir turėtų užsiimti pagal jų profesijos prigimtį. Nors galbūt tas bėgiojimas-derinimas ir leido daug kam neblogai užsidirbti, bet reikia pripažinti, kad tai yra atgyvena, praeitas etapas.

Išvadas darysime vėliau

Natūralu, kad praktikoje kilo daug klausimų ir neaiškumų, kaip reikėtų suprasti vieną ar kitą naują reglamentą, taisyklę, kokia procedūra taikytina konkrečiu atveju ir t.t. Sveikintina, kad tokiems klausimams spręsti, konsultacijoms teikti šios reformos iniciatorė ir vykdytoja LR aplinkos ministerija yra atidariusi „karštąją liniją“, į kurią paskambinus galima (tikėtis) gauti konsultacijas, patarimus, išsakyti nusiskundimus, pastabas, pasiūlymus. Toks valstybinės institucijos požiūris ir tokia operatyvi „paslauga“ yra ganėtinai naujas dalykas Lietuvos viešojo sektoriaus darbe, ir jį reikia sveikinti. Nors, aišku, atsakymų į visus klausimus ten nepateiks, bet bent jau į vieną vietą surenkami įvairūs signalai, į kuriuos, reikia tikėtis, bus atsižvelgiama ir reaguojama taisant tam tikrus dalykus teisiniame reguliavime.

Apibendrinant viską galima teigti, kad šia reforma iš buvusios stagnacijos ir trypčiojimo vietoje yra žengtas didelis žingsnis. O tai, ar jis žengtas į priekį, ar kiek į šoną, parodys laikas ir šio proceso dalyvių konkreti veikla. Reikia tikėtis, kad nepradės dygti naujos šnipiškės ir kartonkiemiai.

Advertisements
Įrašas paskelbtas temoje Nekilnojamasis turtas ir statyba | Real Estate and Construction ir pažymėtas , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s