Europos Teisingumo Teismas klastočių pirkėjams negailestingas

Autoriai: Mykolas Jakutis, METIDA advokato padėjėjas, Inga Lukauskienė, METIDA asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė

Rolex_deepseaSuklastotų prekių pirkėjai internetu turėtų suklusti – gali nutikti taip, kad šios prekės jūsų taip ir nepasieks, nes bus sulaikytos muitinėje ir vėliau sunaikintos. Europos Bendrasis Teismas 2014 m. vasario 6 d. priėmė prejudicinį sprendimą – toks prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Martin Blomqvist ginčą su Rolex SA ir Manufacture des monteres Rolex SA dėl muitinės sulaikyto suklastoto laikrodžio, kurį M. Blomqvist nusipirko Kinijos internetinėje parduotuvėje, sunaikinimo.

Dar 2010 m. sausio mėnesį Danijoje gyvenantis M. Blomqvist iš Kinijos internetinės parduotuvės užsisakė rankinį laikrodį, kuris buvo apibūdintas kaip „Rolex“ garsaus Šveicarijos laikrodžių gamintojo markės laikrodis. Užsakymas buvo pateiktas ir mokėjimas atliktas pardavėjo internetinėje parduotuvėje, o pašto siunta buvo išsiųsta iš Honkongo. Siuntai pasiekus Daniją,  ji buvo muitinėje sulaikyta, patikrinta ir sustabdyta, kilus įtarimui, kad siunčiamas laikrodis yra „Rolex“ laikrodžio klastotė ir todėl yra pažeistos savininko teisės į konkretų modelį.

Apie šį sulaikymą muitinė pranešė „Rolex“ SA ir siuntos gavėjui M. Blomqvist. Nustačiusi, kad laikrodis iš tikrųjų yra klastotė, „Rolex“, laikydamasi Muitinės reglamente numatytos procedūros, pareikalavo pratęsti laikrodžio išleidimo sutabdymą ir paprašė M. Blomqvist sutikimo, kad muitinė sunaikintų laikrodį. Tačiau, nurodęs, kad šį laikrodį nusipirko teisėtai, M. Blomqvist nesutiko, kad jis būtų sunaikintas. Tuomet „Rolex“ SA kreipėsi į Danijos Prekybos teismą (Handelsretten) ir prašė įpareigoti M. Blomqvist pritarti laikrodžio sulaikymui ir neatlygintinam sunaikinimui. Teismas patenkino „Rolex“ SA ieškinį, tačiau M. Blomqvist nesutiko su tokiu sprendimu ir pateikė apeliaciją. Apeliacinis teismas iškėlė klausimą, ar nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje iš tiesų buvo pažeistos intelektinės nuosavybės teisės, o tai yra būtina sąlyga, nes, norint taikyti šį reglamentą, yra būtina, kad būtų pažeistos Danijoje saugomos autorių teisės ar teisės į prekių ženklą ir tariamas pažeidimas būtų padarytas šioje valstybėje. Tokiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta sustabdyti bylą ir Teisingumo Teismui pateikti keletą prejudicinių klausimų.

Pirmiausia pažymėtina, kad savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti sąvoką „viešas platinimas“, kaip ji yra suprantama pagal Autorių teisių direktyvą, Prekių ženklų direktyvą ir Bendrijos prekių ženklų reglamentą tam, kad pagrindinėje byloje galėtų nuspręsti dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo buvimo.

Teisingumo teismas konstatavo, kad prekėmis iš trečiosios valstybės, kurios yra Europos Sąjungoje prekių ženklų teisės saugomo produkto imitacija arba Sąjungoje autorių ar gretutinių teisių ar dizaino saugomo produkto kopija, galima pažeisti šias teises, todėl jos gali būti pripažintos „suklastotomis prekėmis“ ar „piratinėmis prekėmis“, jei įrodyta, kad jos skirtos parduoti Sąjungoje, o toks įrodymas yra faktas, kad šios prekės parduotos pirkėjui Sąjungoje, siūlytos pirkti ar reklamuotos vartotojams Sąjungoje.

Pagrindinėje byloje aptariama prekė buvo parduota pirkėjui Sąjungoje, todėl bet kuriuo atveju šios situacijos negalima lyginti nei su situacija, kai prekės siūlomos „elektroninėje prekyvietėje“, nei juo labiau su situacija, kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją taikant laikino neapmokestinimo režimą. Vadinasi, vien dėl aplinkybės, kad pardavimas įvyko per trečiojoje valstybėje esančią interneto parduotuvę, iš intelektinės nuosavybės teisių į parduotą prekę turėtojo negalima atimti Muitinės reglamente įtvirtintos apsaugos, ir nėra būtina tikrinti, ar iki pardavimo ši prekė taip pat buvo viešai siūloma pirkti arba reklamuojama vartotojams Sąjungoje.

 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad  Muitinės reglamentas turi būti aiškinamas taip, kad intelektinės nuosavybės teisių į prekę, parduotą valstybės narės teritorijoje gyvenančiam asmeniui per trečiojoje valstybėje esančią interneto parduotuvę, turėtojas naudojasi šiuo reglamentu jam užtikrinta apsauga minėtos prekės įvežimo į šios valstybės narės teritoriją momentu vien dėl šios prekės pirkimo. Šiuo tikslu nebūtina, kad iki pardavimo minėta prekė būtų siūloma pirkti ar reklamuojama vartotojams toje pačioje valstybėje narėje.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Prekių ženklai | Trademarks ir pažymėtas , , , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s