Prekių ženklo neregistravimo priežastis – geografinė nuoroda

Autoriai: Aivija Žilionė, „Metida“ prekių ženklo ir dizaino konsultantė, Violeta Sutkienė, „Metida“ asocijuota partnerė, prekių ženklų ir dizaino grupės vadovė

Screen Shot 2014-07-17 at 12.38.33Įmonės, siekiančios pabrėžti savo gaminių išskirtinumą ir kokybę naudojant geografinę nuorodą prekių ženkle, turėtų būti atsargesnės – tai gali kainuoti jiems prekių ženklo registraciją. Su tokia situacija susidūrė „AS LIVIKO“ – dėl geografinės nuorodos naudojimo vaizdiniu prekių ženklu nebuvo registruotas „VANA TALLINN“.

Vidaus rinkos derinimo tarnybos (OHIM) pirmoji apeliacinė tarnyba atmetė apeliacinį skundą, paduotą dėl atsisakymo registruoti žymiojo Estijos likerio „VANA TALLINN“ aukščiau pavaizduotą vaizdinį prekių ženklą 33 klasės prekėms – likeriams, kokteiliams likerio pagrindu ir gėrimų mišiniams. Tačiau OHIM atsisakė įregistruoti žymenį, remdamiesi Bendrijos prekių ženklų reglamento 7 straipsniu dėl geografinės nuorodos „estiška degtinė“, kuri apima degtinės produktų kategoriją.

Reglamento nuostatose numatyta, kad prekių ženklas, sudarytas iš geografinės nuorodos, ar kuriame yra geografinė nuoroda, negali būti registruojamas. Visgi šiuo atveju sprendimas gali būti laikomas kontraversišku, nes aplinkybės tiesiogiai neatitiko Bendrijos prekių ženklo reglamento. Prekių ženkle buvo panaudotas žodžių junginys „estiškas likeris“ o ne „estiška degtinė“ (pažymėtina, kad likerio sudėtyje nėra degtinės).

Tiesa, pareiškėjui ekspertas pasiūlė išvengti registracijos atmetimo susiaurinus sąrašą tik iki prekių, kurias apima geografinė nuoroda „estiška degtinė“, tačiau ženklo savininkas su pasiūlymu nesutiko.

Apeliacinė taryba patvirtino OHIM atmetimą, argumentuodama, kad prekių ženkle naudojama pagrindinė geografinės nuorodos „estiška degtinė“ dalis — estiška, nes kitas nuorodos elementas degtinė tiesiog apibūdina spiritinio gėrimo rūšį. Taip pat buvo pažymėta, kad likeris ir degtinė yra panašios prekės, nes abu gaminami distiliavimo būdu, gali būti pagaminti iš tų pačių žaliavų, jų fizinė išvaizda gali būti panaši, abu dažniausiai vartojami panašiomis progomis, platinami tais pačiais prekybos kanalais, yra panašių marketingo taisyklių subjektai.

Priimtas sprendimas iškelia ne vieną klausimą svarstymams. Prekių ženklų savininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad registruojant Europos Bendrijos prekių ženklą nepakankama remtis vien tik Bendrijos prekių ženklo reglamentu, būtina atkreipti dėmesį ir į specialiąsias teisės normas.

Taip pat šis sprendimas parodė, kad geografinės nuorodos naudojimas prekių ženkle gali būti rizikingas, ypač jei šalies pavadinimas neturi stiprios reputacijos atitinkamų prekių atžvilgiu (pavyzdžiui, škotiškas viskis), o yra tiesiog dirbtinai įtrauktas į geografinę nuorodą. Aprašytu atveju toks geografinės nuorodos įtraukimas į ženklo vaizdą tapo kliūtimi ženklo registracijai, nors žodis „estiškas“ yra akivaizdžiai aprašomasis. Todėl siekiant įgyti prekių ženklo apsaugą alkoholinių gėrimų atžvilgiu rekomenduojame dukart pagalvoti prieš naudojant  tokius terminus kaip “Lenkiškas“/“Polska“ ar „Originali lietuviška“, nes šios nuorodos taip pat įtrauktos į saugomų geografinių nuorodų sąrašą.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Prekių ženklai | Trademarks ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s