Knygos gali būti skaitmenizuotos ir be autoriaus sutikimo

Autorius: Erikas Saukalas, METIDA asocijuotas partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas

imagesViešosios bibliotekos gali skaitmeninti kūrinius ir pateikti juos naudotojams terminaluose. Tiesa, kiekvieno kūrinio egzempliorių gali būti pateikta tik tiek, kiek biblioteka įsigijo  knygų analoginiu formatu.

Tokį sprendimą priėmė Europos Teisingumo Teismas byloje Technische Universitat Darmstadt prieš Eugen Ulmer kg 2014-09-11. Priimtame sprendime teismas nurodė, ką, vadovaujantis Europos autorių teisių aktais,  gali atlikti bibliotekos su turimomis knygomis.

Atsakovas Technische Universitat Darmstadt (toliau – TU Darmstadt) turi regioninę ir universiteto biblioteką, joje įrengtos elektroninio skaitymo vietos, kuriose visuomenė gali susipažinti su šios bibliotekos fondo kūriniais. TU Darmstadt suskaitmenino vieną iš fonde turimų vadovėlių ir padarė jį viešai prieinamą patalpose įrengtuose terminaluose, nors vadovėlio naudojimo teisės priklausė autoriui. Atsižvelgtina į tai, kad vienu metu šiose skaitymo vietose buvo galima prieiga prie tiek šio kūrinio egzempliorių, kiek buvo bibliotekos fonde. Skaitymo vietų naudotojai visą kūrinį ar jo dalis galėjo atsispausdinti popieriuje arba išsaugoti USB atmintuke ir atitinkama forma išsinešti iš bibliotekos.

Autorių teisės ir gretutinės teisės Direktyvoje yra nustatyta, kad valstybėms narėms turėtų būti suteikta pasirinkimo teisė švietimo ir mokslo tikslais nustatyti tam tikras išimtis ar apribojimus viešųjų institucijų, tokių kaip bibliotekos ir archyvai, labui. Pavyzdžiui, žinių pranešimo, citavimo tikslais, neįgaliųjų naudojimuisi, naudojimui visuomenės saugumo bei administraciniais ir teismo proceso tikslais. Taip pat valstybės narės gali nustatyti išimtį ar apribojimą tam tikrų pelno nesiekiančių įstaigų, pavyzdžiui, viešųjų bibliotekų ir lygiaverčių institucijų, taip pat archyvų, labui. Tačiau turėtų būti apsiribojama tam tikrais konkrečiais atvejais, kuriems taikoma atgaminimo teisė. Taigi šia Direktyva yra siekiama viešojo intereso naudai skatinti mokslo tyrimus ir privačias studijas skleidžiančias žinias, o tai, beje, yra pagrindinė tokių įstaigų, kaip viešosios bibliotekos, funkcija.

Teisingumo teismas nusprendė, kad viešosios bibliotekos ir kitos aukščiau išvardintos įstaigos turi teisę paskelbti kūrinius, tai yra, sudaryti prieigą prie jos kolekcijoje esančio kūrinio suteikimo visiems visuomenės nariams, kurie mokslo tyrimų arba privačių studijų tikslais naudojasi jos patalpose įrengtais tam skirtais terminalais, kuri neperžengiant nustatytų sąlygų ribų, galėtų didžiąja dalimi netekti savo esmės ar net praktinio veiksmingumo, jeigu bibliotekos neturėtų išvestinės teisės skaitmeninti atitinkamus kūrinius.

Atsižvelgiant į tai, kad netgi autoriams siūlant specifinius pasiūlymus bibliotekoms įsigyti elektroninio formato knygų, tai neužkerta kelio pačioms bibliotekos skaitmeninti jos fonduose esančius kūrinius ir padaryti juos prieinamus skaitytojams. Vadovaujantis teismo sprendimu, bibliotekos gali suteikti tik kūrinių paskelbimą, tačiau kūrinių spausdinimas ant popieriaus ir išsaugojimas USB atmintuke nepatenka po išimtimi, todėl nėra galimas. Vis dėlto Teisingumo Teismas pasisakė, kad valstybės narės gali nustatyti leidimą bibliotekos naudotojams spausdintis ar išsaugoti kūrinius, tačiau tokiu atveju kūrinio autorius iš naudotojų turėtų gauti teisingą kompensaciją.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright ir pažymėtas , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s