Atsiskaitymai grynaisiais pinigais: kokia situacija dabar ir ko tikėtis ateityje?

Autorius: Vilius Martišius, METIDA asocijuotas partneris, advokatas, teismo mediatorius

Euro_coins_and_banknotesŠiuo metu atsiskaitymas grynaisiais pinigais iš esmės Lietuvoje nėra ribojamas, tačiau nuo 2015 metų situacija pasikeis gana kardinaliai. Gali kilti klausimų – kodėl ir kokie pasikeitimai yra planuojami?

LR Civilinis kodeksas (toliau CK), Mokėjimų įstatymas ir kiti teisės aktai pinigus, kaip civilinių teisių objektus, esančius teisėta atsiskaitymo priemone Lietuvoje, skirsto į grynuosius bei negrynuosius. Pagal CK, atsiskaitymai negrynaisiais pinigais gali būti atliekami naudojant mokėjimo pavedimus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir kitas įstatymų nustatytas atsiskaitymų priemones.

Šiuo metu CK numato, kad atsiskaitymai, dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, gali būti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. Tuo tarpu atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka – ir grynaisiais pinigais. Tačiau ši norma nėra griežtai apibrėžta, todėl realiai ir juridiniams asmenims atsiskaitymai grynaisiais pinigais nėra draudžiami. Teismai savo praktikoje netgi yra pažymėję, kad atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, gali būti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos ir netgi to neįforminant ar nepatvirtinant raštu. Šalys savo nuožiūra gali pasirinkti jiems tinkamą pinigų mokėjimo būdą, todėl tai, kad asmuo pinigus sumoka kitam asmeniui grynais, o ne perveda juos atlikdamas mokėjimo pavedimą, nepaneigia fakto, kad pinigai pastarajam buvo sumokėti. Tačiau įstatymai numato ir tam tikrus specialiuosius apribojimus, kurie kaip jau buvo minėta, greičiau turėtų būti laikomi išimtimis iš bendrosios taisyklės. Pavyzdžiui pagal LR Mokesčių administravimo įstatymą, mokesčių administratorius, esant atitinkamoms sąlygoms (tais atvejais, kai mokesčių administratorius nustato apskaitos taisyklių ar kitų su piniginėmis operacijomis susijusių pažeidimų ir skiria administracinę nuobaudą) gali laikinai (iki 1 metų) apriboti mokesčių mokėtojo galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais. LR Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, tokia priemonė praėjusiais 2013 metais buvo taikoma tik maždaug 75 įmonėms Lietuvoje.

Kitas niuansas, susijęs su atsiskaitymo grynaisiais pinigais reguliavimu, turėtų būti vertinamas daugiau kaip tam tikra informavimo prievolė, nei paties atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas. Tokia prievolė, taikoma fiziniams asmenims, yra numatyta jau minėtame Mokesčių administravimo įstatyme, kuris reikalauja, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas pateiktų VMI informaciją apie jo sudarytus sandorius, kurie atitinka toliau paminėtas sąlygas. Pirmiausia, gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų. Taip pat kito asmens tokiam gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija penkiasdešimt tūkstančių litų. Trečia, sandoriai nėra notarinės formos ir gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Taigi tokia informavimo pareiga gali atsirasti labai retai, tik išimtiniais atvejais, kai sudaromi stambesni sandoriai ir kai pagal juos gaunamos pajamos nėra deklaruojamos bendra tvarka.

Šia tema aktualus yra ir LR Pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuris numato, kad finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Atitinkama pareiga taip pat numatyta ir notarams, antstoliams bei asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Vis tik šis reikalavimas yra daugiau specialiojo pobūdžio, siekiant užkardyti sunkius nusikaltimus, ir taip pat neturėtų būti traktuojamas kaip atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas.

Tačiau, kaip ir minėta, nuo 2015 m. sausio 1 d. situacija keisis ir tikriausiai tais pačiais metais sulauksime dar daugiau pasikeitimų, susijusių su teisiniu reglamentavimu šioje srityje.

Šių metų rugsėjo 18 d., LR Seimas priėmė CK pakeitimus, kurie numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkst. eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Kartu su CK pataisomis keičiasi ir atitinkamos Akcinių bendrovių bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų nuostatos. Šios įstatymų pataisos įpareigos pas notarą tvirtinti ir uždarųjų akcinių bendrovių daugiau nei 25 proc. akcijų perleidimo sandorius arba tais atvejais, kai akcijų vertė didesnė nei 50 tūkst. Lt. Ši prievolė negalios, kai akcijos bus parduodamos dokumentus tvarkant vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojų pagal vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančius teisės aktus, pavyzdžiui, parduodant akcijas per biržą. Taip pat įstatymų pataisose numatyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkst. eurų, turės būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo.

Tačiau kaip jau buvo užsiminta, didžiausi pasikeitimai, susiję su atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimu dar numatomi ateityje. Pagal 2013 m. lapkričio 21 d. Finansų ministerijos Vyriausybei pateiktą CK 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį ir (ar) su juo susijusius sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais galėtų būti atliekami, jeigu jie neviršija dešimties tūkstančių litų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį ir (ar) su juo susijusius sandorius suma grynaisiais pinigais negalėtų viršyti dešimties tūkstančių litų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta. Numatyta, kad apribojimas nebūtų taikomas atsiskaitant grynaisiais per bankus ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, valiutos keityklose keičiant grynuosius pinigus ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus. Taip pat jis nebūtų taikomas tais atvejais, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl objektyvių priežasčių, tačiau apie tai subjektas privalėtų informuoti Vyriausybės įgaliotą kompetentingą valstybės instituciją. Už nustatytos tvarkos pažeidimus taip pat buvo siūloma administracinė atsakomybė, numatyta teiktomis LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) pataisomis: mokantiems ir mokėjimą priimantiems fiziniams asmenims – nuo 1000 iki 3000 litų, o juridinių asmenų, jų padalinių vadovams – nuo 2000 iki 5000 litų. Už tą pažeidimą jau baustiems asmenims siūloma skirti atitinkamai 3000-6000 ir 5000-10000 litų baudą.

Šie CK bei ATPK pakeitimai pagal minėtus įstatymų projektus turėjo įsigalioti 2014 metų liepos 1 d., tačiau pavasario sesijos metu Seimas nepritarė minėtiems siūlymams ir projektus atgal grąžino tobulinti Finansų ministerijai, kuri naujai patobulintuose projektuose (įskaitant ir siūlomą naujo LR Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą) kiek nuleido ribojimų atsiskaityti grynaisiais pinigais kartelę ir dabar naujai pateiktuose įstatymų projektuose numato, kad gyventojai (fiziniai asmenys) tarpusavyje grynaisiais greičiausiai galės atsiskaityti iki 15 tūkst. eurų (51,8 tūkst. litų), o atsiskaitant su įmone arba komercine veikla užsiimančiu gyventoju – iki 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų).

2014 m. Rugsėjo 23 d. šie įstatymų pakeitimo projektai buvo pateikti suinteresuotų institucijų vertinimui. Spalio 6 d. LR Ūkio ministerijos parengtoje išvadoje yra teigiama, kad tokie siūlomi pakeitimai vertintini kaip tam tikra apimtimi galimai besidubliuosiantys su nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiais jau minėtais pakeitimais, sukursiantys situacijas, kai tiems patiems sandoriams sudaryti bus taikomi savo pobūdžiu skirtingi, bet siekiamų tikslų atžvilgiu vienas su kitu persidengiantys reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, Ūkio ministerija pasiūlė verčiau patikslinti rugsėjo 18 d. priimtų įstatymų pakeitimų redakcijas, numatant dar vieną išlygą, tai yra, kad notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, išskyrus atvejus, kai atsiskaitoma negrynaisiais pinigais. Nors Finansų ministerija preliminariai planuoja, jog jos siūlomi įstatymų pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2015 m. liepos 1 d., tačiau iš kitų kompetentingų institucijų vertinimų bei iš to, kaip įtemptai vyko šių projektų svarstymas Seime pavasarį, galima numanyti, kad ir šiems naujiems pasiūlymams Seime nebus lengvai uždegta žalia šviesa.

Nagrinėjamų pataisų iniciatoriai teigia, kad minėti pakeitimai yra būtini siekiant apriboti galimybes fiktyviai sudarinėti sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų, tarp jų – neteisėto praturtėjimo, padarymo schemose dažniausiai aptinkamus sandorius ir taip mažinti prielaidas šių nusikaltimų bei kitų panašių pažeidimų paplitimui. Tuo tarpu Europos centrinis bankas 2014 m. sausio 17 d. savo nuomonėje, vertindamas pirminius finansų ministerijos parengtus atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimus numatančius teisės aktų projektus, nurodė, kad 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento „Dėl euro įvedimo“ preambulės 19 p. nustatyta, kad „dėl visuomeninių priežasčių valstybių narių nustatyti mokėjimų banknotais ir monetomis apribojimai neprieštarauja euro banknotų ir monetų, kaip mokėjimo priemonės, statusui, jeigu egzistuoja kitos teisėtos piniginių skolų grąžinimo priemonės“. Nurodytoje Europos centrinio banko nuomonėje pripažįstama, kad parengtų teisės aktų projektų tikslai – kovoti su mokesčių vengimu ir šešėline ekonomika – yra visuomeninės priežastys, pateisinančios mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimus.

Pažymėtina, kad panašūs ribojimai yra ir daugelyje kitų ES valstybių narių. Jose atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimo vidurkis yra apie 3 tūkstančiai eurų.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Kita | Other ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s