ES teismų sprendimų vykdymo tvarka palengvinta

Autorius: Vilius Martišius, METIDA asocijuotas partneris, advokatas, teismo mediatorius

gavel of a judge in court

Nuo 2015 m. sausio 10 d. buvo pradėta taikyti nauja Tarybos reglamento, dar vadinamo „Briuselis I“ reglamentu (toliau – reglamentas), redakcija, kuri nustato jurisdikcijos ir teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo taisykles civilinėse ir komercinėse bylose. Nauja reglamento redakcija palengvina ES valstybių teismų sprendimų vykdymo tvarką kitose ES narėse. Be to, užkertamas kelias iki šiol egzistavusiam šalių piktnaudžiavimui, kada šalys, pasinaudodamos reglamento nuostatomis, siekdavo užvilkinti ginčo nagrinėjimą. Taip pat, reglamento pakeitimai pagerina vartotojų ir darbuotojų padėtį, kada kita ginčo šalis nėra ES narė. 

Teismų sprendimų vykdymo tvarka- supaprastinta

Pagrindinė pakeisto reglamento naujovė – itin supaprastinta teismų sprendimų, priimtų vienoje ES valstybėje, tačiau vykdytinų kitose ES valstybėse, tvarka. Naujoje reglamento redakcijoje atsisakyta anksčiau taikytosexequatur procedūros, pagal kurią tam, kad vienoje ES valstybėje priimtas teismo sprendimas galėtų būti vykdomas kitoje ES valstybėje, vykdymo vietos nacionalinis teismas turėjo kitoje ES valstybėje priimtą teismo sprendimą paskelbti vykdytinu.

Pavyzdžiui, iki reglamento pakeitimo, norint Lietuvoje pateikti kitoje ES valstybėje  priimtą teismo sprendimą, buvo būtina kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus priimtą teismo sprendimą vykdytinu kitoje ES valstybėje, šis galėjo būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

Pradėjus taikyti naują reglamentą, vienoje ESvalstybėje priimti teismo sprendimai yra automatiškai vykdytini visose ES valstybėse. Tai reiškia, kad nebėra būtina kreiptis į sprendimo vykdymo vietos valstybės teismą, kad kitoje ES valstybėje priimtą teismo sprendimą paskelbti vykdytinu.

Išlaidos kur kas sumažės

Taip pat pagal naują Briuselis I reglamentą sprendimų vykdymo kitose ES valstybėse narėse procedūra turėtų stipriai atpigti, kadangi sumažės teisinio atstovavimo išlaidos. Be to,  nebereikalaujama, kad asmuo, siekiantis teismo sprendimo įvykdymo kitoje ES valstybėje, turėtų toje valstybėje pašto adresą arbaatstovą. 

Europos komisijos skaičiavimais dėl supaprastinto reguliavimo teismo sprendimo vykdymo procedūros išlaidos gali sumažėti iki 3000 eurų,. Atsižvelgiant į tai, kad per metus Europos Sąjungoje pagal Briuselis I reglamentą yra pateikiama vykdyti apie 10 000 teismų sprendimų, komisijos nuomone, bendras sutaupymo efektas gali siekti iki 48 mln. eurų per metus.

Galimybėms piktnaudžiauti kelias užkirstas

Praktikoje pasitaikydavo nemažai atvejų, kada bylos šalys, turėdamos informacijos, kad kita ginčo šalis rengiasi kreiptis į teismą, ir siekdamos užvilkinti bylos nagrinėjimą, pirmos nesąžiningai pradėdavo procesą kitų ES valstybių teismuose. Net ir tais atvejais, kai pirmasis teismas konstatuodavo, kad neturi kompetencijos nagrinėti šalių ginčą, toks nesąžiningai pradėtas procesas kartais užtrukdavo keletą metų. Taip būdavo užvilkinamas galutinio sprendimo kompetentingame teisme priėmimas, dėl ko kita šalis apskritai galėdavo prarasti interesą bylinėtis.

Siekiant sumažinti šią problemą, buvo nustatyta, kad teismas, kuriame šalys iš anksto sutartimi susitarė spręsti tarpusavio ginčus, neprivalės sustabdyti bylos nagrinėjimo, net jeigu viena iš šalių anksčiau dėl to paties ginčo kreipėsi į kitos ES valstybės narės teismą. Tik tada, kai teismas, į kurį buvo kreiptasi pirmiausia, konstatuos, kad yra kompetentingas nagrinėti šalių ginčą, vėliau prasidėjęs procesas turės būti nutraukiamas. 

Garantijos ES vartotojams ir darbuotojams

Iki šių pakeitimų Briuselis I reglamentas nebuvo taikomas ginčams tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų, taip pat tarp darbuotojų ir darbdavių, jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo arba darbdavio buveinė buvo ne ES valstybėje narėje. Naujos redakcijos reglamentas numato, kad vartotojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos ES valstybės teismus, jeigu toje valstybėje pardavėjas ar paslaugų teikėjas vykdo komercinę veiklą arba jo komercinė veikla su ta valstybe yra susijusi kitokiais būdais. Darbuotojai, pagal naująjį reglamentavimą, gali kreiptis į ES valstybės narės, kurioje buvo atliekamas darbas, teismą.

Iki šių metų sausio 10 d. tokiems ginčams taikytinas jurisdikcijos taisykles nustatė kiekvienos ES valstybės narės nacionalinė teisė arba tarptautinės sutartys. Lietuvos atveju, tokių bylų teismingumas buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų.  Nors jose buvo numatyta, kad Lietuvos vartotojai bei darbuotojai gali kreiptis į Lietuvos teismus, tačiau iki reglamento pakeitimų tokiose bylose priimtiems Lietuvos teismų sprendimams nebuvo taikoma supaprastinta sprendimų pripažinimo ir vykdymo kitose ES valstybėse narėse tvarka.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Kita | Other ir pažymėtas , , , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s