Trys būdai įgyti intelektinės nuosavybės teises į robotą

Autorius: Erikas Saukalas, METIDA asocijuotas partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas, Ignas Motiejūnas, METIDA jaunesnysis teisininkas

Nors robotai rinkoje taikyti pradėti 9697633626_e9f954b948_zdar visai neseniai, šiandieniniame pasaulyje jie jau atlieka daugybę darbų, sėkmingai pakeisdami žmones, o įmonės jų dėka gali mažinti gamybos kaštus bei užtikrinti aukštą gaminių kokybę. Didėjant robotų pajėgumams ir perleidžiant jiems vis daugiau darbų, bendrovės susiduria su problema, kaip tinkamai apsaugoti savo teises į šiuos mechanizmus. Atsižvelgiant į tai, kad robotai yra sudaryti iš įvairių komponentų, siekiant juos apsaugoti, galima naudotis net keliomis intelektinės nuosavybės teisėmis.

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip įgyti išimtines teises į naujai sukurtą robotą, yra pateikti patento paraišką valstybinei institucijai. Teikiant paraišką, labai svarbu įvertinti tris esminius aspektus: technikos lygį, išradimo lygį ir pramoninį pritaikomumą. Savo techniniu lygiu robotas turi būti iki šiol nežinomas,  pagal savo išradimo lygį robotas turėtų atlikti išskirtines, specifines funkcijas, o pramoninis pritaikomumas reiškia, kad robotas turėtų būti lengvai pritaikomas rinkoje ir atlikti jam numatytas funkcijas.

Kitas būdas, kuriuo siekiama apsaugoti roboto programinėje įrangoje sukauptus duomenis, yra duomenų bazės apsauga, grindžiama doktrinoje suformuotomis nuomonėmis. Nors robotai, atlikdami savo užduotis, dažniausiai dirba pagal iš anksto jų kūrėjų nustatytą operacijų seką, jie geba įsiminti ir visas naujas sekas. Tokiu būdu roboto mechanizme yra sukuriamas susistemintas ar metodiškai sutvarkytas duomenų rinkinys, į kurį ir yra įgyjamos autorių teisės.

Trečiuoju būdu – autorių teisių bei dizaino registracija – gali būti apsaugotas roboto dizainas. Siekiant įgyti intelektinės nuosavybės teises į roboto dizainą, registruojamas robotas neturėtų būti panašus į įprastą robotą, visuomenė turėtų suvokti naujo roboto dizainą kaip unikalų, lengvai išskiriantį jį iš kitų robotų.

Nors šiuo metu kiekvieno roboto autorius gali pasirinkti, kokia teisinės apsaugos priemone pasinaudoti apsaugojant savo kūrinį, reikia turėti omenyje, kad patys robotai jau kuria išradimus. Puikus to pavyzdys yra laboratorijos robotas Adamas, kuris sugebėjo savarankiškai padaryti mokslinį išradimą, tapdamas pirmuoju tokiu įrenginiu pasaulyje. Todėl robotams taip sparčiai tobulėjant, reikės išspręsti klausimą, kaip apsaugoti išskirtinai jų, be jokio žmogaus įsikišimo, sukurtus kūrinius ir kam priklausys šių kūrinių teisės.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Autorių teisės | Copyright, Išradimai | Inventions ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s