Brokolių ir pomidorų patentų byloje padėtas taškas

Autorė: Birutė Dauderienė, METIDA vyresnioji patentų konsultantė, patentinė patikėtinė, dr. Jacekas Antulis, METIDA asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas

vegetables-344422_640Pagaliau Europos patentų tarnybos (EPO) Išplėstinė apeliacinė taryba (IAT) padėjo tašką garsiojoje brokolių ir pomidorų byloje, kuri apjungė dvi G2/12 ir G2/13 bylas. 2015 kovo 25 d. priimtas sprendimas, kad biologiniais produkavimo būdais išvestos naujos augalų rūšys ir jų sėklos gali būti patentuojamos. Pagal Europos patentų konvencijos 53(b) straipsnį, Europos patentai neišduodami už augalų bei gyvūnų veisimo bei dauginimo esminius biologinius procesus, kurie susideda tik iš natūralaus reiškinio, t.y. kryžminimo bei atrankos. Tačiau iki šio sprendimo iš esmės nebuvo aiškiai apibrėžta, ar išradimas, kuriame bet kuri kita techninio pobūdžio savybė yra įvedama į minėtą biologinį procesą, tampa patentabiliu. Pomidorų patentas Pomidorų patentas (Europos patento Nr. 1211926) buvo išduotas 2003 lapkričio 26 d., jo savininkas  –Izraelio žemės ūkio ministerija. Šis patentas yra susijęs su pomidorų vaisių, turinčių mažiau vandens, selekcijos būdu. Šis būdas apima dviejų skirtingų augalų rūšių kryžminimą bei įvairias selekcijos pakopas, tokias kaip kryžminimą, auginimą, atranką, nokinimą, po kurių gaunami mažiau vandens turintys pomidorai susiraukšlėjusia odele. Ginant patentą buvo įrodinėjama, kad šiam būdui negali būti taikomas EPK 53(b) straipsnis, kadangi kryžminimas buvo atliekamas taikant specialią intervenciją, o ne natūraliu būdu. Be to, mažiau vandens turinčių pomidorų selekcija negali vykti natūraliu būdu. Brokolių patentas Brokolių patentas (Europos patento Nr. 1069819) buvo išduotas 2002 liepos 24 d., jo savininkas – bendrovė „Plant Bioscience“. Šis patentas yra susijęs su Brassica oleracea rūšies brokolių, turinčių padidintus gliukozinatų kiekius, selekcijos būdu. Išradime siekiama apsaugos brokolių rūšiai, kuri gaunama laukines Brassica rūšis kryžminant su brokolių dvigubų haploidų linijomis, gautomis hibridų atrankoje naudojant molekulinius markerius. Buvo ginčijama, kad šiam būdui negali būti taikomas EPK 53(b) straipsnis, kadangi minėtų rūšių kryžminimas įmanomas tik taikant žmogaus intervenciją, be to, molekulių markeriams buvo paimta ir tiriama augalo medžiaga. IAT turėjo nuspęsti, ar augalų produktai, tokie kaip augalų dalys arba jų sėklos, gali būti patentuojami, jeigu jie iš esmės gaunami biologiniais produkavimo būdais. IAT turėjo priimti sprendimą, ar į kryžminimo ir selekcijos būdą įvesta techninio pobūdžio savybė padaro išradimą patentabiliu, taip pat, ar ši techninė savybė turi būti esminė išradimo atžvilgiu. Išplėstinės apeliacinės tarybos sprendimas Po ilgų svarstymų ir nagrinėjimų EPT Išplėstinė apeliacinė taryba priėmė svarbų sprendimą dėl augalų ir augalų dalių patentabilumo Europoje, kuris teigia, kad „augalų produktai, tokie kaip sėklos, augalų dalys ir vaisiai, iš esmės yra patentabilūs pagal EPK, jeigu jie gauti iš esmės biologiniais produkavimo būdais, įskaitant kryžminimą ir selekciją“. Tarybos nuomone, EPK 53(b) straipsnio išimtis turi būti susiaurinta ir negalioja produktams bei tam tikru būdu gautiems produktams (product-by-process), todėl tam tikru būdu produkuotas augalas bei jo vaisius gali būti patentuojami. Sprendimo poveikis Šis sprendimas tiesiogiai skatina žmogaus intervenciją į natūralius biologinius produkavimo būdus, o tai jau yra panašu į genetinį modifikavimą. Be to, minėta techninė savybė gali būti visiškai neesminė, todėl tai supaprastina patento gavimą. Šių bylų nagrinėjimas sulaukė didelio susidomėjimo ne tik tarp patentų savininkų, jų profesionalių atstovų, didelių žemės ūkio susivienijimų atstovų, bet ir tarp nevyriausybinių organizacijų bei ūkininkų organizacijų, kurie surinko milijonus parašų prieš augalų ir gyvūnų patentavimą. Neigiamą pilietinės visuomenės vertinimą tokių patentų išdavimui rodo ir šalia EPT pastato vykęs streikas bylos nagrinėjimo metu bei pasipiktinimų banga, kilusi po sprendimo priėmimo. Dauguma žmonių laikosi nuomonės, kad šiuo sprendimu EPT remia dideles žemės ūkio bendroves ir mano, kad tokių patentų išdavimas yra tiesioginis kelias išduoti leidimus maisto produktų monopolizavimui. Tuo tarpu maži augintojai turės susiaurinti auginamų augalų asortimentą ir netgi imtis tokių priemonių, kaip laukų aptvėrimas aukštomis tvoromis, tam, kad apsisaugotų nuo patentuotų daržovių sėklų iš gretimų laukų. Kita vertus, kitokio sprendimo buvo keista tikėtis – per bylos nagrinėjimo laiką į EPT buvo paduota daugiau nei 7500 augalų ir 5000 gyvūnų patentų paraiškų, išduota 3800 tokių patentų, iš kurių 120 yra susiję su selekcijos būdais. A priori buvo galima suprasti, kad EPT atvėrė dar vieną naują nišą.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Išradimai | Inventions, Patentai | Patents ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s