Grafitis kaip autorių teisių objektas: kada galima tikėtis teisinės apsaugos?

Autoriai: Aurimas Sobutas, METIDA jaunesnysis teisininkas, Erikas Saukalas, METIDA asocijuotas partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas, teismo mediatorius

facade-597170_640Apie grafičius visuomenėje vyrauja dvejopas požiūris: vieni šiuos kūrinius laiko meninės išraiškos, kiti – vandalizmo forma.Vis dėlto, negalima ginčytis, kad grafičiai užima svarbią vietą šiuolaikiniame mene ir gali būti originalūs, komerciškai vertingi ar atskleidžiantys unikalų požiūrį į tam tikrus klausimus ar visuomeninius reiškinius. Tam, kad grafičiai būtų laikomi ne tik vandalizmo rezultatu, visuomenė turėtų suprasti ir gerbti grafitininkų (žmonių, kuriančių grafičius) intelektinės nuosavybės teises, o patys autoriai – suvokti grafičių kūrybos laisvės ribas.

Grafičiai – autorių teisių saugomi objektai

Būtų klaidinga manyti, kad visi grafičiai ant miesto pastatų sienų atsiranda neteisėtai. Grafitininkų kūrinius saugo įstatymai – grafičio autoriui į jo kūrinį gali būti suteikiamos išskirtinės teisės.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatyta, jog „saugomi originalūs /…/ meno kūriniai, įskaitant tapybos bei grafikos kūrinius, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas“. Akivaizdu, kad ši nuostata taikoma ir grafičiams, kurie gali būti priskiriami tapybos bei grafikos darbams, sukurtiems ant sienų bei kitų plokštumų. Tačiau grafičiams taikoma teisinė apsauga priklauso nuo kiekvieno kūrinio originalumo, kuris yra vertinamasis kriterijus taikomas teismo konkrečioje byloje.

Nepaisant meninės grafičių vertės, jei kūrinys yra originalus, grafitininkas turi teisę į grafičio neliečiamybę. Vadinasi, šio tapybos bei grafikos kūrinio autorius turi teisę pats keisti, drausti kitiems platinti, atgaminti jo sukurtą grafitį bet kokia forma ar būdu, prieštarauti dėl šio vaizduojamosios dailės kūrinio bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, bet kokio kėsinimosi į jį, kas galėtų pažeisti grafitininko garbę ar reputaciją.

Grafitininkų atsakomybė

Nepaisant to, kad grafitis gali būti autorių teisių objektas, grafitininkų laisvė nėra begalinė – ji gali būti apribota įstatymų ar kitais teisėtais pagrindais. Dažniausiai problemos kyla dėl nekilnojamojo turto, ant kurio ir atsiranda grafitis, savininko teisių.

Kadangi paprastai grafičiai piešiami ant sienų, tiltų ar kitų plokštumų, kurios turi savininką, visuomet privaloma gauti savininko sutikimą. Fizinio asmens atveju leidimą galima gauti tiesiogiai, o juridinio – dažniausiai kreipiantis į savivaldybę ir pateikiant prašymą. Pažymėtina, kad, jeigu savininko leidimas nėra gautas, už grafičių kūrimą ant svetimo nekilnojamojo turto gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Autorių teisės | Copyright ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s