Testamento sudarymas ir paveldėjimas: ką reikėtų žinoti

Autoriai: Mykolas Jakutis, METIDA teisininkas, advokato padėjėjas, Vilius Martišius, METIDA asocijuotas partneris, advokatas, teismo mediatorius

8775396086_095db32dd4Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, turto palikėjo įpėdiniai gali paveldėti turtą pagal testamentą arba pagal įstatymą. Paveldėjimas pagal įstatymą – tai mirusio fizinio asmens turtinių ir kai kurių neturtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams įstatymo nustatyta tvarka. Tuo metu testamentas yra sandoris, kuris jį sudariusiam asmeniui (toliau – testatorius) mirus, nurodytiems asmenims suteikia arba iš jų atima atitinkamas teises. Trumpai aptarsime pagrindinius paveldėjimo pagal testamentą teisės principus.

Testamentas dažnai apibūdinamas kaip oficialus dokumentas, kuriuo žmogus nustato, kam po jo mirties atiteks sukauptas turtas. Tačiau toks apibūdinimas nėra visiškai tikslus, nes asmuo testamente gali nurodyti ir tai, kas negalės paveldėti jo turto. Testamentą tiksliau būtų galima apibrėžti taip: tai – asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka visiškai veiksnaus fizinio asmens laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo testatorius nusprendžia jam priklausančio turto likimą ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik jam mirus.

Visais atvejais, neatsižvelgiant į testamento rūšį, Lietuvoje testamentui yra privaloma rašytinė forma.  Nors kitose valstybėse egzistuoja žodinė testamento forma, mūsų šalies įstatymuose ji nenumatyta.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra nurodytos keturios testamentų rūšys:

1. oficialusis testamentas;

2. testamentas, prilyginamas oficialiems;

3. asmeninis testamentas;

4. bendrasis sutuoktinių testamentas.

Oficialiuoju testamentu pripažįstamas tik notaro ar Lietuvos konsulinio pareigūno patvirtintas testamentas. Visais atvejais notaras, prieš tvirtindamas testamentą, privalo nustatyti testatoriaus asmenybę, patikrinti jo veiksnumą ir būklę. Testamento turinį notarui padiktuoja testatorius. Tekstą jis gali būti parašęs iš anksto, jį notarui perskaityti arba tiesiog perduoti. Notaras neturi tvirtinti kitų asmenų surašytų testamentų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas vienoje byloje, kurioje notaras patvirtino įpėdinio surašytą testamentą, konstatavo, kad „būsimo testamentinio įpėdinio išankstinis testamento teksto suformulavimas prieštarauja sąžiningumo principams ir tam tikra prasme siejama su testatoriaus valios trūkumais. Todėl ginčo testamentas nebuvo asmeninio pobūdžio valios aktas, kas yra nesuderinama su paties testamento samprata“. Surašytas testamentas yra perskaitomas testatoriui, paaiškinamas turinys ir padariniai, tada testatorius pasirašo testamentą. Po to testamentas yra tvirtinamas ir registruojamas Notariniame registre. Tokiu atveju surašomi du testamento egzemplioriai. Vienas iš jų įteikiamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje.

Oficialiesiems testamentams prilyginami įstatyme nurodytų asmenų patvirtinti testamentai, nes jie nuo perdavimo saugoti momento įgyja tokią pačią teisinę galią kaip ir notaro patvirtinti, t.y. oficialieji testamentai. Šių testamentų formai, sudarymo tvarkai yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir oficialiesiems testamentams. Pagal Civilinį kodeksą, teisę tvirtinti minėtus testamentus turi:

1. ligonių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausieji gydytojai, jų pavaduotojai medicinos reikalams ar budintys gydytojai, taip pat senelių ir invalidų namų direktoriai ir vyriausieji gydytojai;

2. laivų, plaukiojančių su LR vėliava, kapitonai;

3. žvalgomųjų, mokslinių, sportinių ir kitų ekspedicijų viršininkai;

4. kariuomenės dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadai;

5. laisvės atėmimo vietų viršininkai;

6. testatorių gyvenamosios vietos seniūnai.

Nurodyti asmenys gali tvirtinti testamentus tik tų asmenų, kurie, pavyzdžiui, gydosi gydymo įstaigoje, plaukia jūros ar upių laivu, yra ekspedicijoje, atlieka tarnybą kariniame dalinyje, yra įkalinimo įstaigoje ir pan. Pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, patvirtinus tokį testamentą, nurodyti asmenys privalo kiek įmanoma greičiau perduoti jį savo buvimo vietos notarui. Notaras, priimdamas saugoti testamentą, privalo nustatyti perduodančio asmens tapatybę, patikrinti, ar testamente nurodyta jo sudarymo vieta ir laikas, testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, testatoriaus parašas ir t.t.

Asmeninio testamento pavadinimas nėra visiškai tikslus, nes visi testamentai yra asmeniniai sandoriai, o tai reiškia, kad ne asmeninių testamentų nėra. Civilinis kodeksas numato, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią bei yra jo pasirašytas. Tai yra pati paprasčiausia testamento forma, nes tokį testamentą  gali sudaryti bet kuris raštingas, visiškai veiksnus asmuo. Šios rūšies testamentai turi ir teigiamų ir neigiamų bruožų. Vienas iš teigiamų bruožų tai, kad asmuo susikaupęs gali nieko netrukdomas padaryti turto patvarkymus savo mirties atveju. Tai ypač  aktualu, kai žmogus dėl ligos ar kitų aplinkybių negali atvykti pas notarą ar jo išsikviesti, nenori, kad jo artimieji ar slaugantys asmenys sužinotų apie sudaromą testamentą. Be to, neoficialioje aplinkoje, testatorius gali daug išsamiau suformuluoti ir išreikšti testamento turinį.

Kita vertus, asmeninis testamentas gali turėti ir neigiamų padarinių. Nesąžiningi asmenys gali priversti testatorių sudaryti jiems palankų testamentą grasindami, vartodami fizinę prievartą. Taip pat testamentas gali būti suklastotas, paslėptas ar sunaikintas. O Suklastojimo faktą vėliau kartais būna sudėtinga nustatyti ar įrodyti.

Asmeninį testamentą testatorius privalo surašyti savo ranka kaip vientisą dokumentą, bet kokia rašymo priemone. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad testamentas negali būti surašomas rašomąja mašinėle ar kompiuteriu. Jeigu tekstas bus surašytas kompiuteriu, rašomąja mašinėle ar kito asmens ranka ir pasirašytas testatoriaus, toks testamentas bus pripažintas negaliojančiu. Testamentas, į kurį yra įterpta dalis teksto, parašyto kito asmens ranka, taip pat bus pripažintinas negaliojančiu. Tokie kito asmens įrašai rodo, kad testamentą testatorius rašė ne savarankiškai, kad jis buvo veikiamas. Testamentas nebūtinai turi būti surašomas iš karto, jis gali būti rašomas ilgą laiką, nes laikomas baigtu tik tada kai testatorius jį pasirašo ir nurodo pasirašymo datą.

Asmeninį testamentą testatorius perduoda saugoti notarui ar LR konsulato atitinkamoje šalyje pareigūnui. Pažymėtina, kad testamentą pristatyti gali tik pats testatorius. Testamentas perduodamas užklijuotame voke, ant jo pasirašo testatorius, notaras ar konsulinis pareigūnas. Tuo atveju, jeigu asmeninis testamentas nėra perduodamas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, jis turi būti pateikiamas teismui patvirtinti ne vėliau kaip per vienus metus po žmogaus mirties. Šito nepadarius, testamentas netenka galios, nes, pagal Civilinį kodeksą, galioja tik teismo patvirtintas testamentas. Asmeninio testamento patvirtinimas teisme yra juridiškai reikšmingas veiksmas, kurio pagrindu suinteresuotas asmuo gali kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Civiliniame kodekse įtvirtinta galimybė sudaryti ir bendrąjį sutuoktinių testamentą. Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu – po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis. Taip pat jie gali paskirti paveldėtoją po abiejų sutuoktinių mirties.

Labiausiai paplitę yra oficialieji ir asmeniniai testamentai. Apibendrinat galima teigti, kad oficialieji testamentai, palyginti su asmeniniais, turi tam tikrų pranašumų:

1. jie yra sudaromi dalyvaujant notarui ar konsuliniam pareigūnui, kurie gali suteikti pagalbą testatoriui formuluojant patvarkymus, kad šie būtų aiškūs, atitiktų įstatymų reikalavimus;

2. tokius testamentus gali sudaryti neraštingi asmenys arba asmenys, kurie dėl kokių nors priežasčių negali surašyti ar pasirašyti testamento;

3. jie turi oficialaus dokumento galią, juos yra žymiai sunkiau nuginčyti.

Norint išvengti ginčų dėl turto po mirties, visais atvejais yra verta sudaryti testamentą. Visą arba atskirą dalį turimo turto galima palikti vienam ar keliems asmenims. Tokie asmenys gali būti įpėdiniai pagal įstatymą, giminaičiai ar draugai. Turtą testamentu galima palikti ir valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, visuomenei naudingiems ar labdaros tikslams. Testamente galima nurodyti, kas iš artimų giminių negali pretenduoti į paliekamą turtą, tai yra testamento suteikta teisė atimti iš tam tikro asmens paveldėjimo teisę. Tinkamai, išsamiai ir tiksliai surašytas testamentas užkerta kelią kilti galimiems ginčams tarp giminaičių ir bylinėjimuisi teismuose.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Kita | Other ir pažymėtas , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s