Prekių ženklams su bendriniais žodžiais – jokių išimtinių teisių

Autoriai: Erikas Saukalas, METIDA asocijuotas partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas, teismo mediatorius; Ignas Motiejūnas, METIDA jaunesnysis teisininkas

logoooooDažnai bendrovės kurdamos ir registruodamos naujus prekių ženklus, nevengia į pavadinimus įtraukti ir bendrinių lietuvių kalbos žodžių. Pasirinkus tokius žodžius, kur kas lengviau atskleisti teikiamos prekės ar paslaugos pobūdį. Nepaisant to, Vilniaus apygardos teismas neseniai dar kartą patikino, kad jokiems verslo subjektams negali būti suteikiamos išimtinės teisės į bendrinius lietuvių kalbos žodžius.

Bendriniai žodžiai prekių ženkluose nėra nuosavybė

Šį kartą ginčas kilo tarp įmonės „Kalba.Lt“ ir viešosios įstaigos „Užsienio kalbų mokymo centras“ dėl bendrinio lietuvių kalbos žodžio  – „kalba“. „Kalba.Lt“ siekė pripažinti konkurentų prekių ženklo „Kalbis bendravimui studijoms darbui“ registraciją negaliojančia dėl klaidinančio panašumo į jos prekių ženklą – „kalba.lt“, maža to – uždrausti naudotis domenu http://www.kalbis.lt.

Įmonės gana dažnai bando įsitvirtinti rinkoje prekių ženkluose naudodamos bendrinius žodžius. Visgi dėl teisės į tokius elementus prekių ženkluose vėliau tenka bylinėtis teismuose – nors prekių ženkluose bendrinius lietuvių kalbos žodžius naudoti galima, jų „savintis“ nereikėtų.

Šiuo atveju teismas apgynė „Užsienio kalbų mokymo centro“ poziciją, pasisakydamas, kad registruoto prekių ženklo elementas „kalba.lt“ nusako teikiamas paslaugas ir yra bendrinis lietuvių kalbos žodis. Atsižvelgiant į tai, kad verslo subjektai negali įgyti išimtinių teisių į tokius žodžius bei taip suvaržyti kitų verslo subjektų teisių, šie prekių ženklo elementai teismo buvo pripažinti nesaugomais.

Svarbiausia – pavadinimų išskirtinumas

Pažymėtina, kad teismas tinkamai perteikė Prekių ženklų įstatymo paskirtį, užkirsdamas kelią verslo subjektams konkuruoti nesąžiningai. Registracija ne visada gali apsaugoti prekių ženklą ir teismas gali leisti tam tikrus jo elementus – šiuo atveju bendrinius žodžius – naudoti visiems. Nagrinėjamu atveju, teismas prekių ženklus pripažino nepanašiais, nes ieškovas rėmėsi vien žodinių elementų panašumu ženkluose, kadangi šie prekių ženklo žodiniai elementai yra laikomi nesaugomais, todėl priėjo prie išvados, kad neegzistuoja vartotojų suklaidinimo tikimybė.

Šis pavyzdys tik dar kartą įrodo, kad rinkoje laimi išskirtiniai prekių ženklai. Nors bendrinių lietuvių kalbos žodžių įtraukimas į prekių ženklą verslo pradžioje gali duoti naudos, ateityje tokio ženklo išskirtinumą išlaikyti yra gana sudėtinga. Atsiradus konkurentams su panašiais prekių ženklais išskirtinumas prarandamas, o juk tai ir yra pagrindinis prekių ženklo požymis.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Prekių ženklai | Trademarks ir pažymėtas , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s