Ar nuotraukų autoriai turi teises?

Autoriai: Erikas Saukalas, METIDA asocijuotas partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas, teismo mediatorius; Aurimas Sobutas, METIDA jaunesnysis teisininkas

New ImagehhhhAnt Vilniaus Šiuolaikinio meno centro pastato užrašyta: „Kiekvienas esame menininkas, bet tik menininkas tai žino“. XXI amžiuje kiekvienas turintis fotoaparatą ar išmanųjį telefoną, galėtų laikyti save fotografu. Deja, ne visi žinome ar mūsų nuotraukos turi meninę vertę ir ar gali būti saugomos kaip autorių teisių objektas.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatyta, jog „saugomi originalūs /…/ meno kūriniai, įskaitant tapybos bei grafikos kūrinius, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas“. Tai reiškia, kad fotografija gali būti saugoma kaip autorių teisių objektas, kadangi ją galima laikyti vaizduojamojo meno kūriniu, kuriame meninėmis priemonėmis užfiksuojamas ir perteikiamas tam tikras tikrovės fragmentas.

Ar visada fotografija saugoma autorių teisių?

Vaizduojamojo meno kūriniai, pavyzdžiui, tapyti paveikslai ar skulptūros yra saugomos autorių teisių tik tuomet, jei paveikslas ar skulptūra atspindi autoriaus asmenybę – tai vertina teismas konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, jei fotografija yra žmogaus intelektinės veiklos rezultatas, ji yra saugoma kaip autorių teisių objektas ir tada, kai nepasižymi ypatingu kūrybingumu, savitumu ar individualumu, kadangi fotografuojant, o būtent fiksuojant vaizdą, naudojamos cheminės, elektroninės ar kitokios technologijos.  Nepaisant to, kokioje aplinkoje (alaus bare ar namuose) daryta nuotrauka ir kokia jos meninė vertė (1 mln. eurų ar 1 euras) fotografija vis tiek  yra saugoma kaip meno kūrinys.

Autorių turtinės teisės

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tik asmuo, kurio kūrybinės veiklos rezultatas yra fotografija, gali leisti padaryti ir išleisti į apyvartą tokios fotografijos kopijas, nepriklausomai nuo to ar ši kopija yra apčiuopiama ar ne, visą jo gyvenimą.  Tokią teisę turi ir perėmėjai, pavyzdžiui įpėdiniai, 70 metų po autoriaus mirties. Rekomenduojama visada įsitikinti, kas yra fotografijos autorius, ir paprašyti tokio autoriaus sutikimo ar jo teisių perėmėjo naudoti fotografiją. Kitu atveju, fotografijos autorius ar teisių perėmėjai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo.

Advertisements
Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s