Ką žinome apie Hagos susitarimą?

Autorės: Violeta Sutkienė, METIDA asocijuota partnerė, prekių ženklų ir dizaino grupės vadovė,  Aivija Žilionė, METIDA prekių ženklų ir dizaino konsultantė

lemputes 3Hagos tarptautinė dizaino registracijos sistema veikia daugiau kaip 50 metų (Hagos aktas pasirašytas 1960 m.), tačiau šis dizaino apsaugos būdas iki šiol nebuvo labai populiarus. Pagrindinė priežastis, dėl kurios ši sistema nebuvo mėgstama vartotojų, siekiančių savo gaminių dizaino apsaugos, buvo ta, kad sistemoje nedalyvavo dauguma pagrindinių pasaulinės dizaino rinkos dalyvių.

Šių metų gegužės mėnesį situacija pasikeitė, nes prie Hagos sistemos prisijungė dvi vienos svarbiausių pasaulio ekonomikai šalių –  JAV ir Japonija. Šiuo metu Hagos sistema suteikia galimybę vienu metu įregistruoti iki 100 dizainų pavyzdžių daugiau nei 64 valstybėse ar tarpvalstybinėse organizacijose, tarp jų Europos Sąjungoje, JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir kitose. Artimiausiuose planuose yra ir tolesnė sistemos geografinė plėtra, tikimasi Kanados, Kinijos, Rusijos, Izraelio, Meksikos, Maroko, Pietryčių Azijos valstybių organizacijos (ASEAN) prisijungimo.

Naudotis šia sistema iš tiesų patogu – pakanka pateikti vieną paraišką Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarptautiniam biurui, nurodant šalis, kuriose siekiama įgyti teisinę dizaino apsaugą.

Hagos sistemos privalumai

Naudojantis Hagos sistema, pareiškėjas gali pateikti vieną centralizuotą paraišką į bet kurias iš šalių narių, visose užsitikrindamas tą pačią paraiškos pateikimo datą ir tokią pačią teisinę apsaugą, kaip ir registruojant nacionalinius dizainus atskirose šalyse. Kiti tarptautinės dizaino registracijos valdymo veiksmai atliekami ir  registracijos palaikymo mokesčiai mokami centralizuotai.

Mažesni kaštai. Už tarptautinę paraišką sumokamų registracijos  mokesčių suma yra mažesnė nei tų pačių valstybių registracijos mokesčių suma pateikiant nacionalines dizaino paraiškas. Registracijos mokesčiai priklauso nuo pasirinktų valstybių-narių, tačiau bet kuriuo atveju, sutaupoma nemažai, išvengiant būtinybės naudotis vietos atstovų paslaugomis atskirose valstybėse. Jei paraiška sėkmingai praeina ekspertizės etapus PINO ir vietos patentų biuruose, registruoto dizaino apsauga bus suteikta be jokių papildomų išlaidų.

Plati apsaugos apimtis. Galima siekti apsaugos iki 64 valstybių ir organizacijų, tad teritorinė apsaugos apimtis iš tiesų plati. Nemažiau svarbu, kad į tarptautinę paraišką galima įtraukti iki 100 dizaino pavyzdžių, tačiau visi jie turi priklausyti tai pačiai produktų klasei pagal tarptautinę Lokarno klasifikaciją.

Ilga apsaugos trukmė. Tarptautinio dizaino registracijos galiojimą galima išlaikyti iki 25 metų, o nacionalinių dizainų registracijų maksimali apsaugos trukmė kitose šalyse yra trumpesnė, pavyzdžiui, JAV – 15 metų, Japonijoje – 20 metų. Pateikiant nacionalinę paraišką taikomi ir griežesni reikalavimai dizaino vaizdų formatui, dizaino aprašymui nei pateikiant tarptautinę paraišką naudojantis Hagos sistema.

Hagos sistemos trūkumai

Hagos sistema suteikia centralizuotos paraiškos pateikimo galimybę, tačiau  dizainui keliami reikalavimai nėra standartizuoti visose šalyse.  Kai kurios valstybės neatlieka išsamios ekspertizės, todėl joms užtenka atitikti formalius reikalavimus. Tačiau kitose šalyse patentų biurai atlieka daug išsamesnę ekspertizę pagal griežtus reikalavimus. Todėl pateikiant paraišką, būtina įsigilinti į kiekvienos valstybės, kurioje siekiama gauti dizaino apsaugą, teisinį reglamentavimą.

Galimos nenumatytos papildomos išlaidos. Nacionaliniam patentų biurui nusprendus  nesuteikti dizaino apsaugos, tenka naudotis vietinio atstovo paslaugomis, nes tik vietos atstovams suteikta teisė pateikti atsakymus į atmetimus ir toliau tęsti registracijos procedūrą.

Procedūros trukmė. Tarptautinės dizaino registracijos procedūra kartais trunka ilgiau nei atskirose šalyse. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos dizaino paraiška paduota tiesiogiai, paprastai įregistruojama per kelias dienas, o tarptautinės registracijos ES procedūra gali užtrukti ir metus.Jei dėl tam tikrų priežasčių, reikia greitai įgyti ir užtikrinti dizaino apsaugą skirtingose šalyse, verta pasvarstyti ar galima suderinti nacionalines registracijas ir tarptautinę registraciją. Taip pat verta paminėti, kad kai kurios Hagos sistemos valstybės narės (ypač JAV) neleidžia atidėti dizaino paskelbimo, o tam tikrose situacijose tai itin svarbu.  Jei bent viena iš tarptautinėje paraiškoje nurodytų valstybių apriboja šią galimybę, paskelbimas negali būti atidėtas, nepriklausomai nuo kitų valstybių pozicijos.

Nepaisant minusų, negalima neįvertinti Hagos sistemos patrauklumo, ypač po JAV ir Japonijos prisijungimo. Tikėtina, kad dėl šio registracijos būdo efektyvumo ir teikiamos ekonominės naudos, tarptautinių dizaino paraiškų skaičius turėtų gerokai išaugti. Vis dėlto, šiuo metu dizaino registracijos  teisinio reglamentavimo skirtumai dar yra gana ryškūs, o tai sukelia nepatogumų norint pateikti vieningą paraišką. Siekiant pasinaudoti tarptautinės dizaino registracijos sistemos privalumais, svarbu atidžiai išanalizuoti kiekvienos šalies nacionalinę praktiką ir apsvarstyti įvairias galimybes.

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Dizainas | Design, Uncategorized ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s