Nesutarimai dėl legendinės „Krikštatėvio“ istorijos autorių teisių

Autorės: Inga Lukauskienė, METIDA asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, teismo mediatorė;  Aušrinė Sakalauskaitė, METIDA jaunesnioji teisininkė

krikstatevio filmas

Aktorius Marlonas Brando (Marlon Brando) filme “Krikštatėvis”. Nuotrauka iš Evereto kolekcijos (EVERETT COLLECTION)

Daugelis nori pirmauti, visus aplenkti ir būti geriausiais. Pagiriamieji žodžiai, geri pažymiai ar trofėjai – tai ne kas kita kaip pripažinimo ženklai, leidžiantys jaustis pastebėtais bei vertinamais už tai, ką darome. Šiuo metu kino industrijoje dirbantys žmonės taip pat nekantriai laukia savųjų įvertinimų – prestižinių JAV Kino meno ir mokslo akademijos „Oskarų“ teikimo ceremonijos.

Vasario 28-ąją Los Andžele (JAV) „Oskarai“ bus dalijami jau 88-ąjį kartą, o jų laukimas kas kartą įtraukia vis daugiau žmonių ir sukelia vis daugiau kalbų. Kol vieni spėlioja, kuris filmas laimės „Geriausios juostos“ kategorijoje, o kiti baiminasi, kad jų mėgstamiausias aktorius ir vėl negaus taip laukiamo įvertinimo, smalsu, kuris filmas pirmautų „Intelektinės nuosavybės ginčų“ kategorijoje, jei tokia egzistuotų.

Žinoma, išrinkti laimėtoją būtų sunku, intelektinės nuosavybės ginčų, susijusių su pasaulinę šlovę pelniusiais, „Oskarais“ apdovanotais filmais buvo ne vienas. Garsioji Frensio Fordo Kopolos (Francis Ford Coppola) juosta „Krikštatėvis II“ (The Godfather: Part II, 1974), pelniusi net 6 „Oskarus“ – ne išimtis.

Marijaus Pjuzo (Mario Puzo) kriminalinis romanas „Krikštatėvis“ taip sužavėjo savo istorija, jog remiantis ja sukurtas ne vienas filmas. Autorius teisę ekranizuoti „Krikštatėvį“ dar 1969 metais pardavė kino kompanijai „Paramount Pictures“ už 12 500 USD, su galimybe gauti daugiau, jei filmas bus pastatytas. Netrukus buvo pradėti parengiamieji filmavimo darbai ir M. Pjuzo išgalvotos galingiausios Niujorko mafijos šeimos istorija sukėlė dar didesnį visuomenės susidomėjimą. Žmonės norėjo sužinoti, kaip klostėsi tolimesnis įtakingojo Krikštatėvio – Dono Vito Korleonės (Don Vito Corleone) ir jo šeimos gyvenimas, imta laukti istorijos tęsinio. Pasak buvusio leidyklos „Random House“ vyriausiojo redaktoriaus, Džonatano Karpo (Jonathan Karp): „M. Pjuzo žinojo, jog „Krikštatėvis“ buvo jo palikimas ir nenorėjo prie jo „liestis“ vėl, nes nujautė, kad šio savo romano jau nepralenks“.Nepaisant to, M. Pjuzo neprieštaravo, kad po jo mirties kitas autorius rašytų „Krikštatėvio“ tęsinį (http://www.foxnews.com/story/2004/11/17/godfather-returns-in-new-book.html).

Leidykla „Random House“ patikėjo tęsinio rašymą Markui Vinegardneriui (Mark Winegardner), tad 2004 m., jau po Marijaus Pjuzo mirties, skaitytojus pasiekė romanas pavadinimu „Krikštatėvio sugrįžimas“. „Paramount pictures“ pretenzijų tuomet nereiškė, jų teigimu, 1969-aisiais su M. Pjuzo pasirašytoje sutartyje buvo tartasi dėl „Krikštatėvio“ knygos tęsinio išleidimo. Tačiau tai nebuvo paskutinis „Krikštatėvio“ istorijos tęsinys, nes   2006 m. išleistas „Krikštatėvio kerštas“. Kai buvo paskelbta, jog 2012-aisias planuojamas dar vieno romano išleidimas („Karleonių šeima“), „Paramount pictures“ kreipėsi į JAV Federalinį teismą. Kino studija prašė teismo pripažinti, jog Marijaus Pjuzo sūnus, leisdamas „Krikštatėvio“ tęsinius, pažeidė Autorinių teisių akto saugomas „Paramount  pictures“ teises, įgytas 1969 m. sutartimi bei siekė patirtos žalos atlyginimo. Ginčas kilo dėl Edvardo Falko (Edward Falco) kriminalinio romano „Korleonių šeima“ („The Family Corleone“) knygos „Krikštatėvis“ tęsinio, parašyto remiantis iki tol neviešintu M. Pjuzo scenarijumi.

Pagal JAV Autorinių teisių akto 201 straipsnio d dalies 1 punktą, autorių teisės gali būti perleistos visos kartu arba dalimis. Šiuo atveju, sutartyje su M. Pjuzo, buvo perleistos teisės į filmą („Krikštatėvio“ ekranizaciją), tačiau ne į patį kūrinį. Todėl „Paramount pictures“ 2012 vasarį pateikus ieškinį prieš Antonijų Pjuzo JAV Federaliniame teisme, siekiant uždrausti „Korleonių šeimos“ išleidimą, teismas nusprendė, jog atsakovo veiksmai negali būti laikomi 1969 m. pasirašytos filmo teisių perleidimo sutarties pažeidimu bei neprieštarauja JAV Autorinių teisių akto nuostatoms (Paramount Pictures Corp. v. Puzo, No. 12-1268, 2012 U.S. Dist. LEXIS 139827 (S.D.N.Y. Sept. 26, 2012)). „Paramount pictures“ ieškinys buvo atmestas, o romanas „Korleonių šeima“ pasirodė knygynuose.

Panašių į „Paramount pictures“ ir A. Pjuzo ginčų dėl perduodamų teisių į kūrinį apstu. Dauguma jų kyla dėl perduodamų autorinių teisių apimties. Parašius knygą, autorius gali sudaryti sutartį ir kitam asmeniui perduoti teisę jį ekranizuoti. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog teisių perėmėjas įgis visas kūrinio autoriaus turtines teises, taigi jis negalės prieštarauti dėl kūrinio panaudojimo kitu būdu, taip pat ir jo tęsinių publikavimo ir net ekranizavimo. Kita vertus, filmo kūrėjas gali susitarti, kad visų kūrinio tęsinių ekranizavimo teisės ateityje pirmumo teise būtų pasiūlytos įsigyti būtent jam.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Autorių teisės | Copyright, Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s