Ar autorių teisės į darbuotojo sukurtą kūrinį priklauso darbdaviui?

Autorius:  Aurimas Sobutas, METIDA jaunesnysis teisininkas

IMG_9232

Nuotraukos autorius: Jacekas Antulis

Dažnai manoma – jeigu tarp darbdavio ir darbuotojo nėra atskiro susitarimo, darbuotojui sukūrus straipsnį, teksto vertimą, nuotrauką, pastato projektą, brėžinį, iliustraciją, logotipą ar kitą kūrinį, visos autorių teisės į darbuotojo sukurtus kūrinius neribotam laikui priklauso būtent darbdaviui, o ne darbuotojui. Tačiau Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatyta, jog „turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje“, todėl vertėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų.

Visų pirma, darbdaviui pereina ne visos, o tik turtinės teisės į darbuotojo sukurtą kūrinį, todėl pastarasis turi asmenines neturtines teises, kurios saugomos neterminuotai, ir darbdavys šių teisių privalo nepažeisti. Pavyzdžiui, viešai demonstruodamas kūrinį, darbdavys turėtų nurodyti darbuotojo kaip autoriaus vardą, ar nepakeisti kūrinio taip, kad tokie pakeitimai pažeistų autoriaus garbę ir orumą.

Antra, turtinės teisės pereina darbdaviui ne į visus darbuotojo sukurtus kūrinius, o tik į tuos, kurie buvo sukurti atliekant darbo funkcijas ar tarnybines pareigas. Todėl siekiant aiškumo, rekomenduojama paruošti detalius pareigybių aprašymus, kurie konkretizuotų kiekvieno organizacijoje dirbančio asmens darbo funkcijas. Jeigu tokių aprašymų darbo sutartyje nėra, nereikėtų apsiriboti vien tik abstrakčiomis sąvokomis, pavyzdžiui: vadybininkas, asistentas, administratorius.

Trečia, net jeigu turtinės teisės pereina darbdaviui, yra galimybė susitarti dėl turtinių teisių perėjimo ne į visus darbo metu sukurtus, o tik į kai kuriuos kūrinius. Taip pat vertėtų iš anksto susitarti ir dėl kūrinio naudojimo sąlygų. Pavyzdžiui, darbdavys turi teisę viešai demonstruoti kūrinį internetinėje svetainėje, tačiau neturi teisės platinti šio kūrinio kopijų bet kokiomis formomis, siekiant jas parduoti.

Žinoma, tiek darbdavys, tiek darbuotojas turėtų nepamiršti, kad turtinės teisės į darbuotojo sukurtą kūrinį pereina tik 5 metų laikotarpiui nuo kūrinio sukūrimo momento – vėliau visos teisės grįžta darbuotojui, kuris jas gali naudoti savo nuožiūra: prieštarauti tolesniam kūrinio naudojimui ar suteikti leidimą naudoti kūrinį ne darbdaviui, o kitiems asmenims. Darbuotojas ir darbdavys darbo sutartyje gali susitarti dėl trumpesnio ar ilgesnio turtinių teisių priklausymo darbdaviui termino. Norint paprasčiau užfiksuoti autorių teisių atsiradimo momentą, rekomenduojama darbo tvarkos taisyklėse nurodyti, kad darbuotojas sukūręs kūrinį iš karto informuotų tiesioginį ar padalinio vadovą apie kūrinio sukūrimo datą. Žinoma, ta pati taisyklė dėl penkerių metų laikotarpio negali būti taikoma, jeigu darbuotojas sukūrė kompiuterių programas. Tuomet turtinės teisės pereina ne penkeriems metams, o visam turtinių teisių galiojimo laikotarpiui, tačiau, kaip ir kitų kūrinių sukūrimo atveju, yra galimybė susitarti dėl trumpesnio turtinių teisių priklausymo darbdaviui termino.

 

 

 

 

 

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright, Uncategorized ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s