Baltijos šalių patentavimo pulsas 2015 m. Kokios ateities perspektyvos?

Autorius: dr. Jacekas Antulis, METIDA asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas

kolba

Nuotraukos autorius: Julius Andužis

Patento paraiškų skaičius Baltijos šalyse nėra didelis. Kiekvieną kartą kai nagrinėjama Baltijos šalių statistika, vis tikimasi, kad šiais metais situacija iš esmės bus geresnė. Deja, statistiniai duomenys rodo ką kita. Šiame tinklaraščio tekste pabandysime surasti teigiamus patentavimo aspektus Baltijos šalyse, nes visos trys šalys įvairiais būdais stengiasi pavyti, ar bent jau sumažinti, atsilikimą nuo lyderiaujančių Europos šalių. Nagrinėsime ir neigiamus aspektus, priežastis, kurios lemia Baltijos šalių atsilikimą nuo kitų valstybių. Apžvelgsime  ir nacionalinių patento paraiškų padavimą į vietinius patentų biurus bei Europos patento paraiškų (EPP) padavimą į Europos patentų tarnybą (EPT).

Kalbant apie nacionalinių paraiškų padavimą, reikėtų atlikti kelis įvertinimus bei skaičiavimus. Viena iš aktyviausiai patentuojančių šalių Europoje yra Švedija. Atliekant atitinkamus skaičiavimus (įvertinant žmonių skaičių šalyse ir atliekant dvigubo normavimo procedūrą), matome, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje patentavimo lygis turėtų būti apie 7 kartus didesnis negu yra dabar. Nepaisant to,  Lietuvoje (ir kitose Baltijos šalyse) išradėjų segmentas turi labai didelį potencialą intelektinės nuosavybės (IN) apsaugos srityje. Panagrinėkime, kokie patentavimo duomenys Baltijos šalyse buvo 2015 m. ir ko galime tikėtis ateityje.

Pradėkime nuo Lietuvos. Apžvelkime kokia buvo nacionalinių patento paraiškų padavimo statistika į Lietuvos patentų biurą per paskutinius penkerius metus.

jaceko.diagrama 1

Nuo 2011m. iki 2014 m. Lietuvoje paduodamų patento paraiškų tendencingai daugėjo, 2014 m. pasiekė „viršūnę“ , o 2015 m. pastebimas pakankamai stiprus kritimas (~20%), praktiškai iki 2012 m. lygio. Tokį neigiamą pokytį galėjo lemti kelios priežastys. Pirmiausia, žvelgiant į  2014 m. statistiką,  kyla nemažai klausimų. Detaliai analizuojant biuletenius, galima pastebėti vieną įdomų dalyką: tam tikri pareiškėjai, siekdami savo strateginių rinkodaros tikslų, padavė daug paraiškų praktiškai tam pačiam išradimui. Tokių paraiškų yra apie 30,  jeigu jų neskaičiuotume, vietoj 152 paraiškų liktų 120. Panaši situacija buvo ir 2013 m. Todėl 2013 m.statistinius duomenis galima vertinti dviprasmiškai, nes tikrasis paraiškų kiekis per paskutinius 3 metus yra praktiškai toks pat.

Kitas aspektas, kuris gal ir nėra toks svarbus 2015 m., bet gali turėti įtakos šiems metams – nuo 2015 m. kompensacijos patentavimui sumažėjo nuo 95% iki 80%. Ir dar viena svarbi priežastis: „Horizonto 2020“ programos įgyvendinimo priemonės buvo vis atidėliojamos ir Lietuvoje šia programa realiai buvo galima pasinaudoti tik nuo 2015 m. gruodžio mėnesio. Tai sustabdė labai daug įvairių projektų, kurie galėjo startuoti jau nuo 2015 m. pradžios ir duoti rezultatų 2016 m. Deja, šiuo metu daug projektų startuos tik 2016 m. ir aiškesnių rezultatų turėsime tik 2017 m. Pagrindinę paramą patentavimui Lietuvoje, ne tik mokslo institucijoms, bet ir kitiems juridiniams asmenims, reguliariai teikia Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), o Latvijoje ir Estijoje parama patentavimui teikiama iš kompleksinių projektų ir mokslo institucijų. Lietuvoje taip pat galima gauti paramą kompleksiniams projektams. Mūsų šalyje gauti paramą patentavimui, atskirai nuo kitų sudėtingesnių inovacinių projektų, gali ir veiklą pradedančios įmonės (startuoliai).

Dar viena svarbi priežastis dėl kurios galėjo sumažėti paraiškų skaičius yra ta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 4 dienos Lietuva sustabdė  nacionalinių paraiškų padavimą iš užsienio, Patentinės kooperacijos sutarties (PCT) pagrindu, palikdama tik galimybę paduoti patento paraiškas užsieniečiams pagal Paryžiaus Konvenciją (PK), ir nuo tada paraiškų kiekis iš užsienio per metus sumažėjo nuo 42 iki 18. Deja, tokie pokyčiai lemė neigiamus rezultatus. Galbūt ateityje Lietuva paseks geru Latvijos pavyzdžiu, kuri padarė tokį pat žingsnį anksčiau, tačiau šiais metais planuoja priimti nutarimą, leidžiantį vėl padavinėti paraiškas užsieniečiams į nacionalinį patentų biurą ne tik pagal PK, bet ir pagal PCT. Šių metų balandžio pabaigoje MITA vėl planuoja skelbti kvietimą gauti paramą patentavimui ir šis kvietimas galios nuo kvietimo oficialaus paskelbimo pradžios iki 2020 m.nenutrūkstamai (ko nebuvo anksčiau). Vertinant „Horizonto 2020“ programos priemones ir MITA paramą patentavimui, manoma, kad 2016 – 2017 m.  lietuvių nacionalinių patento paraiškų portfelis turėtų didėti.

Lyginant su Lietuva, situacija Latvijoje yra kitokia. Apžvelkime kokia buvo nacionalinių patento paraiškų padavimo statistika į Latvijos patentų biurą per paskutinius penkerius metus.

diagrama.2.

Latvijoje didelę dalį nacionalinių paraiškų pateikia mokslo institucijos, todėl paraiškų padavimas labai priklauso nuo mokslo institucijų požiūrio ir nuo Europos Sąjungos kompleksinių inovacinių projektų rėmimo. Kadangi 2013 m. pasibaigė viena Europos Sąjungos (ES) paramos programa, o 2014 m. dar buvo neprasidėjusi kita finansavimo banga,  statistiniai duomenys 2014 m. rodo stiprų kritimą. Tačiau 2015 m. Latvijoje „Horizonto 2020“ programa jau buvo aktyviai naudojamasi (anksčiau negu Lietuvoje) ir 2016 m. Latvijoje galima tikėtis dar didesnio augimo tempo, nes mokslo institucijos Latvijoje žymiai efektyviau geba pasinaudoti įvairiomis Europos paramomis negu Lietuvoje.

Patento paraiškų padavimo statistiką į Estijos patentų biurą yra tokia:

diagrama.3s

Galima pastebėti, kad Estijoje, nacionalinių patento paraiškų padavimo atžvilgiu, situacija labiausiai neapibrėžta. Venas iš svarbių aspektų – Estijoje, kaip ir Latvijoje, daug paraiškų pateikia mokslo institucijos, tačiau paskutiniu metu ekonominė situacija Estijoje nėra tokia gera, todėl 2015 m. tai irgi atsiliepė ir padarė įtaką paduodant nacionalines patentų paraiškas. Kitas svarbus aspektas –  Estija skiriasi nuo Latvijos ir Lietuvos patentų padavimo prasme tuo, kad Estijoje išradimams yra taikoma esminė ekspertizė ir vietiniai išradėjai labiau linkę padavinėti paraiškas tiesiai į Pasaulinę intelektinės nuosavybės organizaciją (PINO) arba tiesiai į Europos patentų tarnybą (EPT), o ne į vietinį patentų biurą. Koks bus nacionalinių patentų paraiškų padavimo skaičius Estijoje 2016 m., prognozuoti  sudėtinga, tačiau tai priklauso nuo ekonominės situacijos visoje šalyje, nuo mokslo institucijų vadovybės požiūro ir nuo „Horizonto 2020“ įgyvendinimo tempo.

Dabar pakalbėkime apie Europos patento paraiškas.  2015 m. buvo paduota 1,6% daugiau Europos paraiškų negu 2014 m. Daugiausia Europos patento paraiškų pateikia šios šalys: Kinija (+19,2%), P. Korėja (+10,2%), Šveicarija (+4,9%), Olandija (+3.5%), D. Britanija (2,6%), Prancūzija (+1,3%) ir likęs Europos regionas (+1,1%). Teigiamas aspektas yra tas, kad 2014 m. Europos regiono šalys paraiškų padavė mažiau, tačiau 2015 m. pagaliau matome aiškų postūmį į priekį. Įdomu tai, kad 2014 m. JAV paraiškų padavimas į EPT buvo teigiamas (+2.6%), o per 2015 m. stipriai krito (-7%).

Kalbant apie konkrečius skaičius, reikėtų nepamiršti, kad Europos paraiškų statistika atspindi nacionalinių paraiškų skaičių, kuris buvo prieš kelis metus (taikant Paryžiaus Konvencijos arba Tarptautinės Kooperacijos sutarties išplėtimo terminą), todėl pagal nacionalinių paraiškų padavimo skaičius galima prognozuoti Europos paraiškų statistikos duomenis ateityje.

Pavyzdžiui, Latvijoje 2013 m. buvo paduota nemažai nacionalinių patento paraiškų ir, atitinkamai, 2015 m. palyginus su 2014 m. galima pastebėti staigų Europos patento paraiškų (EPP) padidėjimą iš Latvijos (nuo 30 šoktelėjo iki 55). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, 2016 m.  EPP paraiškų kiekis iš Latvijos turėtų labai stipriai sumažėti, o 2017 m. nusimato „reanimacijos“ periodas, per kurį latviai bandys bent dalinai atstatyti savo pozicijas. 2018 m. EPP iš Latvijos turėtų padidėti, bet vargu, ar pakils iki 2015 m. paraiškų padavimo lygio.

Lietuvoje situacija pakankamai stabili. Per paskutinius kelis metus tikrų nacionalinių patento paraiškų skaičius praktiškai toks pat.  Todėl EPP skaičius iš Lietuvos 2015 m. turėtų būti beveik toks koks ir buvo 2014 m.  (ką mes ir matome EPT statistikoje: kaip buvo 67, taip ir liko 67). Ateityje, dėl „Horizonto 2020“ programos ir dėl startuolių  finanasavimo 2016 m. , Europos paraiškų kiekis palaipsniui turėtų didėti.

Dėl Estijos yra daugiau klausimų negu atsakymų: 2013 m. palyginus su 2012 m. nacionaliniame segmente yra augimas (nuo 55 iki 58), tačiau šie duomenys gerokai skiriasi nuo EPP augimo. Galima sakyti, kad tarp nacionalinių paraiškų ir EPP Estijoje beveik nėra jokio ryšio: tai patvirtina ir tas faktas, kad EPP kiekis yra didesnis už nacionalinių paraiškų kiekį (tokios situacijos nėra nei Lietuvoje, nei Latvijoje). Kita nemažiau svarbi priežastis, lemianti nedidelį  2015 m. EPP augimą, tai  nelabai stabili ekonominė situacija. Panašu, kad 2015 m. buvo atsisakyta arba nutraukta nemažai anksčiau suplanuotų patentavimo projektų.  Kaip ten bebūtų, įvertinant žmonių skaičių Estijoje, EPP padavimo aktyvumas santykiniais vienetais iš Estijos, bent jau šiuo metu, yra didžiausias Baltijos šalyse ir tikėtina, kad tokia Estijos pozicija išliks ir artimiausiais metais.

Atlikus šią analizę, galima pasakyti, kad Baltijos regionas patento paraiškų atžvilgiu, žengia pirmyn, yra atviras inovacijoms ir su valstybės pagalba paduodant nacionalines ir Europos patento paraiškas ambicingai bandys lenkti kitas Europos šalis.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Patentai | Patents, Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s