Intelektinė nuosavybė Lietuvoje: nuo 1922 m. iki dabar

Autorė: Birutė Dauderienė, METIDA vyresnioji patentų konsultantė, patentinė patikėtinė

Burattini - ornithopter, flygande drake

T. L. Buratinio aparatas “Skraidantis drakonas“

Balandžio 26-ąją minima pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Lietuvoje ši šventė pradėta minėti nuo 2000–ųjų metų,  Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) iniciatyva. Minint pasaulinės intelektinės nuosavybės dieną, norėtųsi prisiminti kaip Lietuva žengė pirmuosius žingsnius šioje srityje, kaip priiminėjo įstatymus, ieškojo ryšių ir bendradarbiavimo su kitomis, labiau intelektinės nuosavybės (IN) srityje pažengusiomis šalimis. Tam, kad žinotume koks ilgas ir sudėtingas kelias buvo iki intelektinės nuosavybės apsaugos sistemos kūrimo, reikėtų apžvelgti svarbiausius įvykius.

1922 m. balandžio 21 d. buvo įregistruotas pirmasis prekių ženklas Lietuvoje –  Kauno eksporto transporto įmonės Akcinės bendrovės “Ekstransas“ prekių ženklas –  “EKSTRANSAS“, skirtas įvairių žemės ūkio produktų supakavimui ir kitoms prekėms ženklinti. Ženklas buvo įregistruotas vieneriems metams ir, registraciją pratęsus, galiojo iki 1929 m. sausio 7 d.

1925 m. vasario 26 d. buvo priimtas pirmasis Lietuvos istorijoje „Prekių ženklams saugoti įstatymas“, kurį pasirašė Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

1928 m. gegužės 14 d. buvo priimtas Išradimų ir patobulinimų apsaugojimo įstatymas, įtvirtinęs pirmųjų Lietuvos patentų oficialų numeravimą, paskelbimą Vyriausybės žiniose ir išdavimą.

1925-1940 m. pasirašyta 10 dvišalių sutarčių su Belgija, Didžiąja Britanija, Italija, JAV, Prancūzija, Sovietų Sąjunga, Švedija, Danija, Portugalija ir Estija dėl tarptautinės prekių ženklų apsaugos.

Iki 1940 m. Lietuvos ir užsienio kompanijos užregistravo 5500 prekių ženklų, tokių garsių kaip „Singer“, „Ford“, „Chevrolet“, „Cotton“, „Pepsi-Cola“ ir kitų.

Patentinės informacijos centro fonduose galima rasti informaciją apie tai, kad iki 1940 m. buvo išduoti apie 130 patentų Lietuvos išradėjams. Pirmasis iš jų – 1928 m.  gruodžio 21 d. inžinierius A. Veintraubas iš Kauno užpatentavo išradimą: „Vielinių įvijų “X“ raidės pavidalo įtaisas, neduodąs vieliniam lovos dugnui įgriūti“. Buvo ir gana paprastų buitį palengvinančių išradimų, pavyzdžiui, „Patobulintos grėblos“ (patento nr. 323);  „Silkėms valyti mašinėlė“ (patento nr. 529); „Galvos atrama vonioje“ (patento nr. 565); „Rašomajai plunksnai rašalo laikytojas“ (patento nr. 650); „Kaliošų lako gaminimo būdas“ (patento nr. 794); „Guminis pirštinukas su 2 eilėm šerių viršutinėj orutinėj daly dantų valymui ir dantų smegenų masažui“( patento nr. 1021).

Buvo sukurti ir sudėtingi aviacijoje, mašinų, elektros, statybos pramonėje naudojami techniniai sprendimai. Pavyzdžiui, „Nutūpimo prietaisas orlaiviams (patento nr. 237); „Automobilių konstrukcijų pagerinimas“ (patento nr. 359); „Dvigubo veiksmo vidaus degimo variklis“ (patento nr. 359); „Vėjo jėgos stulpas“ (patento nr. 451);  „Durpių būdas išdegti skysto molio plytoms“ (patento nr. 840).

Sovietmečiu išradimų ir prekių ženklų registraciją reglamentavo TSRS Ministrų Tarybos ir TSRS Ministrų Tarybos Valstybinio išradimų ir atradimų reikalų komiteto nuostatai. 1940-1990 m. visa intelektinė nuosavybė buvo registruojama centralizuotai ir tiesioginis bendradarbiavimas su kitomis šalimis nutrūko. Per šį laikotarpį buvo įsteigtos: Centrinė mokslinė techninė biblioteka (dabar – Lietuvos technikos biblioteka), Lietuvos išradėjų ir racionalizatorių draugija, Lietuvos išradėjų sąjunga, įvyko keturios Baltijos šalių patentinės konferencijos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. lapkričio mėnesį Mokslo ir studijų departamente prie Lietuvos respublikos Vyriausybės buvo įsteigta Patentų valdyba. Pirmąją išradimo paraišką pateikė Stanislovas Marcinkevičius, jis norėjo patentuoti elektros pavarą su sklandžiai reguliuojama asinchroninio variklio rotoriaus grandinės varža. Nors šis išradimas taip ir nebuvo patentuotas, tačiau liko atmintyje kaip pirmoji Nepriklausomybės atkūrimo metu pateikta paraiška, kurią per Sausio 13-osios įvykius asmeniškai saugojo Patentų valdybos direktorius R. Naujokas. 1991 m. buvo įkurtas Valstybinis patentų biuras.

Per pastaruosius 25-erius metus Lietuvos pozicija intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, itin pasikeitė. Lietuva sukūrė įstatymų bazę, tapo PINO nare, Europos patentų organizacijos, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos nare. Taip pat prisijungė prie Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo, prie patentinės kooperacijos sutarties (PCT), tapo daugelio sutarčių prekių ženklų (Nicos, Madrido) ir įvairių patentų sričių nare.

Per šį laikotarpį buvo išduota daugiau nei 3000 patentų, tarp kurių daugiausia paraiškų pateikė universitetai: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Buvo įregistruota daugiau nei 60000 prekių ženklų, kurių apie 85 proc. sudaro Lietuvos pareiškėjų paraiškos, įregistruota 1600 dizaino registracijų.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Patentai | Patents, Prekių ženklai | Trademarks, Uncategorized ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s