Ženklo prasmė – išsigelbėjimo ratas

Autorė: Inga Lukauskienė, METIDA asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė

ventaTurbūt niekam nekyla abejonė, kad tam, jog prekių ženklą įsidėmėtų pirkėjai, jis turi ne tik patraukti savo vaizdu, bet ir turėti konkrečią prasmę. Tačiau tai yra gana sunki užduotis rinkodaros specialistams ir ženklų kūrėjams, nes kuriant ženklą taip pat reikia nepamiršti, kad jis turi būti nepanašus, o tuo labiau – netapatus – jau egzistuojantiems ženklams.

Dabartinės prekių ženklų darybos tendencijos rodo, kad Lietuvos įmonės dažnai prekių ženklus konstruoja jų žodine dalimi pasirinkdami užsienio kalbos arba dirbtinai sudarytus žodžius – tokia tendencija yra natūrali, ypač įmonėms, siekiančioms savo prekes eksportuoti į kitas šalis. Dėl to iškyla didesnė rizika sulaukti nemalonumų ir prarasti prekių ženklą, nei prekių ženklu pasirinkus lietuvišką žodį.

Su tokia situacija neseniai susidūrė sėkmingai auganti UAB „Venta Windows“, kurios prekių ženklą VENTA WINDOWS buvo užprotestavusi Danijos kompanija VKR Holding A/S, Lietuvos vartotojams labiau žinoma VELUX prekių ženklu. Šiai įmonei taip pat priklauso Europos Sąjungos prekių ženklai VELTA, taigi remdamasi šiais ženklais, Danijos įmonė užprotestavo prekių ženklo VENTA WINDOWS registraciją Lietuvoje.

Protestas buvo atmestas, taip pat kaip ir ieškinys dėl LR Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo, tokiam sprendimui įtakos turėjo vizualus ženklų skirtingumas, taip pat akivaizdūs fonetiniai skirtumai, tačiau lemiamą balsą šiuo atveju turėjo faktas, kad prekių ženkle VENTA WINDOWS esantis žodis VENTA – gyvenvietės Akmenės rajone bei upės pavadinimas, todėl žodis VENTA, priešingai nei ankstesni prekių ženklai VELTA, turi aiškią ir atpažįstamą prasmę, dėl to ženklai buvo pripažinti nepanašiais. Teismo neįtikimo ieškovo – Danijos įmonės – argumentas, kad miestelis Venta nėra didelis ar kad upė Venta Lietuvos teritorijoje taip pat nėra itin didelio ilgio, nes atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog šį pavadinimą žino daugiau nei 52 procentai respondentų. Ieškovas susitaikė su šiuo teismo sprendimu, taigi prekių ženklas VENTA WINDOWS teisėtai turi apsaugą Lietuvoje.

Todėl kuriant prekių ženklus verta pagalvoti ir apie lietuvių kalbos žodžius, žinoma, atsižvelgiant į ženklui keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, ženklu negali būti žodis, nurodantis ženklu žymimas prekes ar paslaugas ar jų charakteristikas  ir pan.). Kita vertus, prasminio panašumo reikšmės reikėtų nepamiršti ir ženklus kuriant užsienio kalbos žodžių pagrindu, nes visiems prekių ženklams yra taikomi tie patys reikalavimai. Vis dėlto yra keletas taisyklių, kurios gali padėti išvengti nesklandumų, ar net rizikos, prarasti ženklą.

Pirmiausia, patariama vengti tiesioginio jau esamo prekių ženklo vertimo registracijos savo prekių ženklu. Kita vertus, ir ši taisyklė turi išimčių – netgi ir tiesioginio vertimo atveju, ženklo registraciją gali pavykti išsaugoti, jeigu žodžiai yra vizualiai ir fonetiškai nepanašūs, kaip nutiko jau chrestomatine tapusioje byloje SHARK prieš HAI – nors HAI vokiečių ir suomių kalboje reiškia „ryklys“, taip pat kaip ir „shark“ – anglų kalboje, tačiau dėl to, kad prasmės palyginimas yra galimas tik išvertus ženklus, be to atsižvelgiant į tai, kad ankstesnis ženklas SHARK buvo sudarytas ne tik iš žodžio, bet ir iš vaizdinio elemento, ženklai pripažinti nepanašiais.

Tuo atveju, kai ženklų prasmės palyginimui vertimo atlikti nereikia – pavyzdžiui, kai ženkle yra tarptautiniai ar dažnai naudojami vartotojams gerai žinomos užsienio kalbos žodžiai, vizualūs ir fonetiniai skirtumai gali būti nepakankami, kad ženklai apskritai būtų laikomi nepanašiais. Būtent taip nusprendė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, vertindama prekių ženklų RED BARON ir BARON ROJO (iš ispanų kalbos – „raudonas baronas“) panašumą Ispanijos  vartotojo požiūriu. Lygiai taip pat panašiais buvo pripažinti prekių ženklai CINCO OCEANOS (iš ispanų kalbos – „penki vandenynai“) ir 5 OCEANS, nepaisant to, kad protestuojamas prekių ženklas nebuvo sudarytas vien tik iš žodžių.

Antra, jeigu kuriant ženklą paaiškėja, kad yra registruotas semantiškai tapatus ženklas, patartina jį koreguoti, pridedant daugiau, savarankišką prasmę turinčių žodžių – netgi tuo atveju, jeigu ženklų prasmė būtų vertinama kaip lengvai suvokiama, prasminis netapatumas gali padėti išsaugoti prekių ženklą.  Būtent tai ir padėjo apginti prekių ženklą GOLDEN BALLS, nes ankstesniame, iš prancūzų kalbos žodžių sudarytame ženkle žodžiai BALON ir D‘OR buvo išdėstyti kitokia seka – BALON D‘OR, be to žodis „kamuolys“ protestuojamame ženkle buvo panaudotas daugiskaita.

Taigi tais atvejais, kai prekių ženkluose yra naudojami paprasti, kasdienės kalbos žodžiai ar jų atitikmenys užsienio kalbose, yra didelė tikimybė, kad ženklai bus pripažinti panašiais pagal prasmę ir netgi panašiais apskritai, nebent ženklai būtų itin nepanašūs vizualiai ir fonetiškai, o tai  dažnai nutinka lyginant lietuvių kalbos ir užsienio kalbų žodžius.

Tuo atveju, jeigu ankstesnis prekių  ženklas būtų laikomas turinčiu reputaciją, toks semantinis panašumas gali būti pakankamu ryšiui tarp prekių ženklų pagrįsti, taigi vėlesnio ženklo registracija ir naudojimas gali tapti rizikingu.

Advertisements
Įrašas paskelbtas temoje Prekių ženklai | Trademarks, Uncategorized ir pažymėtas , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s