Sutelktinio finansavimo galimybės Lietuvoje

Autoriai:  Erikas Saukalas, METIDA partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas, teismo mediatorius; Aurimas Sobutas, METIDA jaunesnysis teisininkas

Per keliolika metų internetinių platformų pagalba sėkmingai įsitvirtino ambicinga ekonomikos rūšis – dalijimosi ekonomika (angl. sharing economy). Viena iš tokios ekonomikos atmainų – sutelktinis finansavimas, kurį Europos Komisija apibūdina kaip būdą surinkti pinigų projektams ir verslui finansuoti, kai lėšų rinkėjai, naudodamiesi internetinėmis platformomis, gali rinkti pinigus iš daugybės žmonių ar kompanijų. Nuo 2003 m., kai buvo įgyvendintas pirmasis pasaulyje sutelktinio finansavimo projektas, idėjos išplito po visą pasaulį, o pasaulinė sutelktinio finansavimo rinka jau vertinama keliais milijardais JAV dolerių. Lietuvoje sutelktinis finansavimas kol kas žengia pirmuosius žingsnius.

Sutelktinio finansavimo formos

Lietuvos bankas yra išskyręs keturias sutelktinio finansavimo formas.

Pirmoji finansavimo forma – investavimas, kai lėšos investuojamos į projekto savininko bendrovės kapitalą – įsigyjant bendrovės akcijų, obligacijų ir kitokių vertybinių popierių. Lietuvoje tokiu pagrindu grįstos platformos dar nėra dėl specialaus reglamentavimo trūkumo, nors 2015 m. pabaigoje viena įmonė jau viešai paskelbė neužilgo startuosianti su platforma, orientuota į verslo projektų, įskaitant ir tuos, kurie susiję su nekilnojamuoju turtu, finansavimą.

Antroji forma – tarpusavio skolinimas, lėšos skolinamos projekto savininkui, sudarant paskolos sutartį, ir paprastai grąžinamos su palūkanomis. Nors Lietuvoje tokia forma veikiančios sutelktinio finansavimo platformos vis dar nėra dėl specialaus reglamentavimo trūkumo, panašiu principu jau nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio Lietuvoje veikia tarpusavio skolinimo platformos, ir yra itin patraukli alternatyva asmenims, siekiantiems gauti vartojimo kreditą iš bankų ar greituosius kreditus teikiančių įmonių.

Trečiasis finansavimo būdas – atlygiu grįstas sutelktinis finansavimas, kai grąža finansuojančiam asmeniui pasireiškia ne pinigine forma (pavyzdžiui, išleista knyga su autoriaus parašu, pakvietimu į paremtos grupės koncertą ir pan.) ir yra susijusi su projekto įgyvendinimo sėkme.

Paskutinė finansavimo forma – parama grįstas sutelktinis finansavimas, kai lėšos skiriamos projektui nesitikint naudos ateityje, ir tai dažniausiai susiję su kokiu nors kilniu tikslu, pavyzdžiui: paremti nuo stichinės nelaimės nukentėjusius asmenis, nusiųsti Afrikos vaikams mokymuisi reikalingų priemonių ir pan. Deja, tačiau Lietuvoje kol kas nėra nei atlygiu, nei parama grįsto sutelktinio finansavimo platformų, o projektų kūrėjai iš Lietuvos  paprastai naudojasi užsienio platformomis.

Teisinis reglamentavimas

 Lietuvoje sutelktinis finansavimas specialiu teisės aktu kol kas nėra reglamentuotas. Tačiau įgyvendinant Vyriausybės programos prioritetinę priemonę, pagal kurią numatyta tobulinti gyventojų santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinant ir verslo finansavimo šaltinių įvairovę, Lietuvos banko ir Finansų ministerijos specialistai parengė ir 2016 m. gegužės mėnesį pateikė Vyriausybei sutelktinio finansavimo įstatymo projektą, kuris skirtas reguliuoti finansines sutelktinio finansavimo formas – investavimą ir tarpusavio skolinimą. Minėtas įstatymo projektas rengtas remiantis Prancūzijos, Italijos bei Didžiosios Britanijos patirtimi ir šiose valstybėse esančiu sutelktinio finansavimo teisiniu reglamentavimu, nors Italijoje sutelktinį finansavimą reguliuojantys teisės aktai yra skirti išimtinai investavimu grįstam sutelktiniam finansavimui.

Tikimasi, kad jau per 2016 metų pavasario sesiją LR Seimas patvirtins ir priims šio įstatymo projektą, kuris aiškiai apibrėš bei leis visiškai atvirai veikti investavimu ir tarpusavio skolinimu grįstoms sutelktinio finansavimo platformoms, kurios padidins konkurenciją Lietuvos finansų sistemoje. Ne finansinės formos, o atlygiu ir parama grįstas sutelktinis finansavimas, minėtu specialiu teisės aktu atskirai nebus reglamentuojamos, ir tokio pobūdžio platformoms susikurti bei veikti įstatyminis pagrindas jau yra, todėl turėtų būti taikomos Civilinio kodekso sutarčių nuostatos, LR labdaros ir paramos bei kituose įstatymuose numatytos normos.

 

 

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Kita | Other, Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s