Nuo šiol komercinių paslapčių apsauga turi rimtą teisinį pagrindą

Autorė: Birutė Dauderienė, METIDA vyresnioji patentų konsultantė, patentinė patikėtinė

13523836_1215554935132473_1488080867_o[1]Komercinės paslaptys yra visa tai, ką įmonės po devyniais užraktais saugo nuo savo konkurentų, ir kurios iš esmės yra apsaugotos darbuotojo garbės žodžiu arba komercinėmis sutartimis. Tačiau kartą paviešinus, savininkas lieka be jokios apsaugos ir teisių į šią buvusią paslaptį.

Komercine paslaptimi gali būti laikoma receptūra, gamybos būdas, verslo planas, naujo produkto kūrimas, prototipo gamyba, klientų sąrašas, įvairi informacija, kuri susijusi su technologinėmis žiniomis, prekybiniais ryšiais bei  rinkos tyrimais ir strategija. Dalis iš minėtų objektų gali būti apsaugoti patentais, tačiau patentuoto išradimo aprašymas yra viešai paskelbiamas, o receptūra gali būti viešai prieinama ir kopijuojama, todėl pažeidimą įrodyti būtų gana sudėtinga.

Pavyzdžiui,  „Coca Cola“ ir „Pepsi Cola“ gėrimų receptūrų ilgametė apsauga komercinėmis sutartimis rodo, kad komercinės paslaptys yra vienas iš gerai veikiančių intelektinės nuosavybės apsaugos būdų.

Pirmoji komercinių paslapčių Direktyvos versija buvo publikuota dar 2013 lapkritį ir beveik du su puse metų buvo diskutuojama kokios priemonės tiktų komercinių paslapčių apsaugai, neribojant žmogaus teisių ir laisvių ir nepakenkiant  viešajam interesui.

2016 m. balandžio 14 dieną Europos parlamentas patvirtino Direktyvą dėl neatskleistos komercinės paslapties ir verslo informacijos apsaugos prieš neteisėtą jų įsigijimą, panaudojimą ir atskleidimą. Ši Direktyva pirmą kartą pateikia suderintą komercinės paslapties apibrėžimą bei priemones, kurios taikomos konfidencialios verslo informacijos, kuri prieinama nesąžiningiems darbuotojams, turintiems tikslą pasisavinti komercines paslaptis jas pavagiant, neteisėtai kopijuojant, naudojant ekonominį šnipinėjimą ir pažeidžiant konfidencialumo reikalavimus, apsaugą.

Direktyva siekiama harmonizuoti komercinių paslapčių apsaugą visoje Europos Sąjungoje ir yra išskirti trys pagrindiniai kriterijai:

  • apibrėžiant kas yra komercinė paslaptis ir kaip ji gali būti saugoma;
  • numatant priemones, kurias gali panaudoti komercinės paslapties savininkas, neteisėtai pasisavinus jo komercinę paslaptį ir turint blogų ketinimų;
  • numatant priemones, kurių gali imtis teismas, užtikrindamas, kad teisminių procedūrų metu nebūtų atskleistos komercinės paslaptys.

Komercinės paslapties apibrėžime nėra nurodyta, kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi, todėl tai gali būti viskas: tiek techninio, tiek komercinio pobūdžio, kas atitinka minėtus tris kriterijus.

Direktyvoje yra apibrėžta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri yra slapta, turi komercinę vertę, nes ji yra slapta, ir kokie gali būti taikomi priimtini veiksmai, kad būtų išlaikyta paslaptis.

Direktyvoje taip pat apibrėžtas komercinės paslapties pažeidimo kriterijus. Bet koks komercinės sutarties įsigijimas, kuris buvo įvykdytas dėl neteisėtos prieigos, kopijavimo ar pasisavinimo arba dėl bet kokio kito elgesio, kuris prieštarauja sąžiningai komercinei veiklai, yra komercinės paslapties pažeidimas. Komercinės paslapties panaudojimas asmens, kuris neteisėtai įgijo komercinę paslaptį , taip pat  laikomas pažeidžiamu.

Nors Direktyva pateikia konfidencialios informacijos apsaugos būdus, tačiau tuo pačiu metu pateikia priemones, kurios neriboja žurnalistinių tyrimų ir užtikrina žurnalistų tyrimų šaltinių apsaugą.

Direktyvoje yra išskirti ir pažeidimus paviešinantys asmenys (angl. „whistle-blowers), kurie gina viešąjį interesą ir kuriems turi būti suteikta atitinkama apsauga. Komercinių paslapčių apsauga netaikoma tais atvejais, kai tikslas buvo atskleisti nusižengimą, nusikaltimą ar neteisėtą veiklą, jeigu atsakovas veikė siekdamas apsaugoti bendrąjį viešąjį interesą.

Direktyva taip pat įpareigoja ES šalis nares pateikti priemones bei procedūras, užtikrinančias žalos atlyginimą už nelegalų komercinių paslapčių pasisavinimą, paviešinimą ir panaudojimą.

Šalys narės yra įpareigotos per du metus įgyvendinti Direktyvos nuostatas savo nacionalinėje teisėje ir užtikrinti, kad būtų taikomos adekvačios civilinės procedūros ir priemonės. Kai kuriose šalyse tai reikš didesnius ar mažesnius pakeitimus teisinėje sistemoje, tačiau kitose, štai pavyzdžiui, Lietuvoje, iš esmės bus sukurtas komercinių paslapčių teisinis pagrindas.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Kita | Other, Uncategorized ir pažymėtas , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s