20-ties metų patentavimo kultūra Europoje. Baltijos šalių analizė. I dalis

Autorius: dr. Jacekas Antulis, METIDA asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas

IMG_1980.JPG

Nuotraukos autorius: Jacekas Antulis

Patentavimo kultūros Europoje apžvalgą pradėsime nuo Baltijos šalių. Šiame tinklaraščio tekste pabandysime išsamiai apžvelgti 20-ties metų patentavimo aktyvumą: kaip jis keitėsi iki mūsų dienų, analizuosime patentavimo tendencijas Baltijos regione ir pateiksime patentavimo perspektyvas.

 

 Kalbant apie nacionalinių paraiškų padavimą, reikėtų prisiminti, kad patentų biurų specialistai rūpinasi nacionalinėmis patentų paraiškomis, paduotomis tos pačios šalies pareiškėjų vardu (angl.: patent applications, residents) arba kitų šalių pareiškėjų vardu (angl.: patent applications, nonresidents). Tos pačios šalies pareiškėjų vardu paduotos paraiškos atspindi tos šalies nacionalinių pareiškėjų aktyvumą, o kitų šalių pareiškėjų vardu paduotos paraiškos atspindi kitų šalių susidomėjimą tos šalies rinka. Tam, kad būtų galima geriau nustatyti ir apskaičiuoti vietinės rinkos aktyvumą, toliau statistikoje analizuosime tik tos pačios šalies pareiškėjų vardu paduodamų paraiškų skaičių. Pavyzdžiui, pirmajame grafike (Pav. 1) matome kaip nacionalinių patentų paraiškų skaičius pasikeitė nuo 1996 m. iki 2015 m. Lietuvoje.

diagrama 1

 Pav. 1. Nacionalinių patentų paraiškų skaičius Lietuvoje nuo 1996 iki 2015 metų  (absoliutiniai dydžiai)

Jeigu atsižvelgtume į absoliutinius dydžius, būtų netikslinga tiesiogiai lyginti Lietuvos patentų paraiškų skaičių su kitomis šalimis. Todėl siekiant objektyviai įvertinti patentavimo situaciją, reikėtų atsižvelgti ir kitas aplinkybes: įvertinti nacionalinių paraiškų kiekį ir šalies gyventojų skaičių.

diagrama 2

Pav. 2. Gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 2006 m. iki 2015 m.

Iš antrojo grafiko (Pav. 2) galima pastebėti, kad per paskutinius 10 metų iš Lietuvos išvažiavo nemažai žmonių (per 10 metų žmonių skaičius Lietuvoje sumažėjo ~11%). Todėl Lietuvos gyventojų emigracija turi įtakos ir išradimo tankio dydžiui. Tam, kad būtų gallima objektyviai  įvertinti patentavimo situaciją lyginaant su kitomis šalimis, galima teigti, kad vidutinis Lietuvos gyventojų skaičius per 10 metų siekia 3,095 mln.

Apžvelgus patentų paraiškų kiekį ir gyventojų skaičių Lietuvoje, galima apskaičiuoti kiek išradimų tenka 1 mln. gyventojų. Tokiu būdu apžvelgsime ir įvertinsime patentavimo intensyvumą Lietuvoje santykiniais dydžiais: apskaičiuosime išradimų tankį, kuris tiesiai proporcingas vietinių paraiškų kiekiui ir atvirkščiai proporcingas šalies gyventojų skaičiui.

diagrama 3.png

Pav. 3. Patentavimo intensyvumas  Lietuvoje: išradimų kiekis 1 mln. gyventojų

Vidutiniškai nacionalinio patentavimo intensyvumas Lietuvoje per paskutinius 20 metų praktiškai nepasikeitė. 1998 m. jis buvo maksimalus ir siekė 43,30 koeficientą. Po 9-erių metų, patentavimo intensyvumas dvigubai sumažėjo ir siekė vos 20,03. Galima pastebėti, kad 2014 m., kai atsirado valstybės finansuojami paramos projektai, patentavimas išaugo ir 2014 m. pasiekė aukščiausią intensyvumo tašką – 39,74. Tačiau jau po metų, patentavimo intensyvumas vėl sumažėjo. Tokį smukimą galėjo lemti sumažėjęs paramos intensyvumas bei sudėtingesnės sąlygos paramai gauti. Kita patentavimo intensyvumo mažėjimo priežastis ta, kad dalis pareiškėjų paduoda prioritetines paraiškas tiesiai į Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizaciją (PINO) (angl.: WIPO) arba į Europos patentų tarnybą (EPT) (angl.: EPO). Šiuo metu kol kas sunku prognozuoti, kokia situacija bus 2016 m., nes naujuoju paramos kvietimu, kurio taip visi laukia, naudotis vis dar negalima. Todėl 2016 m. galima prognozuoti tam tikrą patentavimo intensyvumo mažėjimą, tačiau 2017 m., kai bus aktyvuota nenutrūkstama finansavimo parama įvairiems išradimų projektams, galima tikėtis ir intensyvesnio patentavimo.

Apžvelkime kokia patentavimo situacija Latvijoje.

diagrama 4.png

Pav. 4. Gyventojų skaičius Latvijoje 2006 m. iki 2015 m.

Iš grafiko matome, kad Latvijoje, kaip ir Lietuvoje,  vyksta ryški gyventojų emigracija. Per paskutinius 10 metų žmonių skaičius Latvijoje irgi sumažėjo beveik ~11% (beveik tiek pat kiek ir Lietuvoje). Todėl Latvijos gyventojų skaičiaus vidurkis per pastaruosius 10 metų siekia: 2,103 mln.

Taikant aukščiau aprašytą modelį, apžvelkime patentavimo intensyvumą Latvijoje.

diagrama 5.png

Pav. 5. Patentavimo intensyvumas Latvijoje: išradimų kiekis 1 mln. gyventojų

Latvijoje nacionalinio patentavimo intensyvumas yra ženkliai (beveik trigubai) didesnis nei Lietuvoje, net pačiais prasčiausiais metais (1999 m.; 2003 m.; 2014 m.;) Latvijoje patentuota daug intensyviau negu Lietuvoje. Tai būtų galima susieti su tuo, kad Latvijoje labai gerai išvystyta patentavimo kultūra mokslo institucijose. Žinoma,  reikėtų atsižvelgti į tai, kad Latvijoje mokslo institucijoms taikoma daug ir įvairių kompensacijos programų. Šuoliai, kurie matomi aukščiau pateiktame grafike (Pav. 5), sutampa su paramų injekcijomis įvairiems projektams. Pavyzdžiui, paskutinis kritimas vyko 2014 m., tai buvo tuo metu, kai pasibaigė viena valstybės finansavimo banga įvairiems projektams ir dar nebuvo paskelbtos kitos kompensavimo programos. 2015 m. jau matome ženklų augimą, o 2016-2017 m. tikėtina, kad Latvija atstatys savo pozicijas ar net turės rekordinį paraiškų skaičių.

Panagrinėkime patentavimo raidą Estijoje. Analizuojant gyventojų skaičių Estijoje, nuo 2006 m. iki dabar šis skaičius beveik nesikeičia: 2006 m. – 1,34 mln., o 2015 m. – 1,32 mln. Per 10 metų Estijos gyventojų sumažėjimas vos ~1,5%. Pagal šiuos duomenis, Estijos gyventojų skaičiaus vidurkis per 10 metų siekia 1,331 mln. Šiuo aspektu Estija itin skiriasi nuo Latvijos ir Lietuvos.

diagrama 6.png

Pav. 6. Patentavimo intensyvumas Estijoje: išradimų kiekis 1 mln. gyventojų

Atgavus nepriklausomybę, Estijoje nacionalinių patentų paraiškų beveik nebuvo. Tačiau per 10 metų išradimų padaugėjo, o jau 2010 m. dvigubai aplenkė Lietuvą. Toliau matome, kad per paskutinius 4 metus nacionalinio patentavimo intensyvumas Estijoje krito. Viena iš priežasčių yra ta, kad šiuo metu  daug prioritetinių paraiškų paduodama iš karto į Europos patentų tarnybą (EPT), nes Estijoje yra esminė ekspertizė ir nėra didelio skirtumo kur paduoti: ar į Estijos patentų biurą ar į Europos patentų tarnybą (EPT). Kita priežastis – paskutiniais metais Estijoje jaučiama nelabai stabili ekonominė situacija.  Tačiau manoma, kad kitais metais Estijos ekonomika sustiprės ir paskatins naujų projektų atsiradimą.

Nors labai dažnai kalbama, kad visos trys Baltijos šalys labai panašios, tačiau, kaip matome iš pateiktos informacijos, šiose šalyse skiriasi patentavimo intensyvumai bei priežastys, kurios lemia tuos skirtumus.

Atlikus šią analizę, galima teigti, kad Baltijos regionas patento paraiškų atžvilgiu žengia pirmyn ir bandys lenkti kitas Europos šalis. Galbūt jau dabar Baltijos šalys lenkia daug kitų Europos šalių pagal patentavimo intensyvumą ? Kaip atrodo Baltijos regionas kitų  Europos šalių, kontekste ? Apie tai skaitykite kituose tinklaraščio tekstuose iš ciklo „20-ties metų patentavimo kultūra Europoje“ , kuriuose išsamiai analizuosime patentavimo situaciją Skandinavijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose didžiosiose Europos šalyse.

 

 

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Išradimai | Inventions, Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s