Kodėl žymūs kūrėjai boikotuoja muzikos platformą „Spotify“?

Autoriai: Inga Lukauskienė, METIDA asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, teismo mediatorė;  Mykolas Jakutis, METIDA vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas

14001974_1248894241798542_2127717341_o[1]Muzikos kūrinių pasirinkimas ir prieinamumas internete šiuo metu yra kone didžiausias istorijoje. Šiuo metu milijonai žmonių kiekvieną dieną klausosi muzikos per įvairias internetines muzikos platformas: „Spotify“, „Deezer“, „iTunes“, „Youtube“ ir daugelį kitų. Deja didžioji dalis melomanų įsitikinę, kad muzikos kūriniai patalpinti internete turi būti nemokami. Tokį nelegalios muzikos mėgėjų požiūrį bando pakeisti nuo 2008 m. Švedijoje įsikūrusi kompanija Spotify AB, kuri šiam tikslui yra sukūrusi legalios muzikos platformą pavadinimu „Spotify“. Nuo 2013 m. ši paslauga yra pasiekiama ir Lietuvos vartotojams.

“Spotify”- kas tai?

Paprastai tariant, „Spotify“ – tai virtuali muzikos biblioteka, kurios pagrindinis bruožas yra tas, jog visi kūriniai yra pasiekiami legaliai. „Spotify“ turi sutartis su tokiomis kompanijomis kaip „Sony“, „EMI“, „Warner Music Group“, „Universal“ ir kitomis stambiomis muzikos kompanijomis, bei daugybe nepriklausomų atlikėjų. Savo muziką šioje platformoje talpina ir žinomi Lietuvos atlikėjai.

Šiai dienai „Spotify“ skelbia, kad ši paslauga veikia 57 – ose šalyse ir turi virš 100 milijonų aktyvių vartotojų, iš kurių apie 30 milijonų yra pasirinkę mokamą programos versiją („Premium“ abonementą), kuri leidžia ne tik muzikos klausytis neribotai ir be reklamų, bet ir suteikia galimybę sinchronizuoti dainas su visais prietaisais – mobiliuoju telefonu, planšetiniu kompiuteriu ir kitais. Vartotojams įsigijusiems „Premium“ programos versiją suteikiama galimybė atsisiųsti ir  išsisaugoti dainas ir klausytis jų net be interneto prieigos. Tačiau atsisiųsti muzikinius kūrinius  – ne tas pats, kas „atsipūsti“ dainas iš nelegalių torentų svetainių.  Atsisiuntus dainas naudojant „Spotify“, kūriniai jūsų pasirinktame įrenginyje bus tol, kol naudositės mokama „Spotify“ programa. Atsisakius mokamo paslaugų plano, visas atsisiųstas turinys iš jūsų įrenginio automatiškai dings.

Žinoma, visada išlieka rizika, kad atsiras vartotojų, kurie bandys atsisiųstą turinį iš „Spotify“ išsisaugoti ir nemokant abonentinio mokesčio. Jau dabar internete plinta įvairios programos, pavyzdžiui, „Wondershare TunesGo“, kurios suteikia galimybes iš „Spotify“ muzikinės bibliotekos atsisiųsti pageidaujamas dainas ir jomis naudotis visiškai nemokamai ir be jokių apribojimų.

Skirtingai nei „Youtube“, į „Spotify“ platformą savo kūrinius gali patalpinti tik tikrieji jų autoriai, nes visa reikalinga informacija yra tikrinama talpinimo metu, tokiu būdu siekiama išvengti nelegalios prekybos kūriniais.

Jeigu kiltų klausimas ar „Spotify“ mažina muzikos piratavimą, atsakymas butų vienareikšmis – taip, ir gana ženkliai. Didėjant galimybei įsigyti muzikos kūrinius ar teisėtai juos atkurti, akivaizdu, kad poreikio juos naudoti nelegaliai nebelieka, todėl galima daryti išvadą, kad „Spotify“ ir kitos panašios legalios muzikinės platformos sudaro visas sąlygas nepiratauti muzikos srityje. Tokią išvada patvirtina ir statistiniai duomenys, kurie rodo, kad teisėto turinio vartotojų skaičius pastaraisiais metais vis auga. Tikėtina, kad visuomenės sąmoningumas didėja, o intelektinės nuosavybės kūriniai kuo toliau, tuo labiau yra traktuojami kaip ir bet kurie kiti produktai ar paslaugos už kuriuos reikia susimokėti.

„Spotify“ boikotas – priežastys ir pasekmės

Deja, „Spotify“ platforma turi ir minusų.Kai kurie muzikos kūrinių autoriai ir atlikėjai nėra patenkinti „Spotify“ mokamu honoraru už dainų perklausas. Pavyzdžiui, Taylor Swift, viena populiariausių atlikėjų moterų, kurios kūriniai parduodami geriausiai, atsisakė bendradarbiauti su „Spotify“, kaltindama nesąžiningu elgesiu su atlikėjais. Britų atlikėjos Adele (Adel) naujausias albumas pavadinimu „25“ irgi nebuvo platinamas šioje muzikinėje platformoje. Ir tai tik keli populiarūs atlikėjai, kurie nusprendė dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo kūrinių šioje platformoje netalpinti.

Nors kai kurie atlikėjai ir priekaištauja, kad muzikos autoriams atiduodamas per mažas gaunamas pelnas, tačiau „Spotify“ autorių teisių savininkams atiduoda apie 70 proc. visų surenkamų lėšų, kurios yra gaunamos iš reklamos ir vartotojų, mokančių už paslaugą. Akivaizdu, kad legaliai veikiantis „Spotify“ yra daug naudingesnis muzikos klausytojams, nei patiems atlikėjams. Už kiekvieną dainos perklausą kūrinio autoriui priskaičiuojama tam tikra suma (nuo 0,006$ iki 0,0084$), todėl norint gauti apčiuopiamą naudą, daina turėtų būti  perklausyta šimtus tūkstančių kartų, o tiek perklausų dauguma kūrinių nepasiekia. Verta  paminėti, kad šiai dienai „Spotify“ jau turi 30 milijonų už paslaugas mokančių vartotojų, kurių skaičius nuolat auga, akivaizdu, kad kuo daugiau už paslaugą mokančių vartotojų „Spotify“ turės, tuo daugiau lėšų gaus ir kūrinių autoriai.

Kiti dainų autoriai mano, kad „Spotify“ ir kitos panašios platformos mažina kitokio muzikos formato – vinilinių, kompaktinių plokštelių, skaitmeninių mp3 įrašų pardavimą, ir tokiu būdu mažina autorių gaunamą pelną. Nepaisant to,  didelė dalis klausytojų vis dar nori įsigyti ne tik elektroninį albumo variantą, tačiau turėti jį kaip suvenyrą kompaktinio disko ar vinilinės plokštelės pavidale.

Muzikinių interneto platformų skeptikams reikėtų pagalvoti ir apie tai ar kūrinių išėmimas iš elektroninių platformų nepaskatins piratavimo. Pavyzdžiui, 2016 m. balandžio 23 d. išleistas atlikėjos Beyonce albumas „Lemonade“ nebuvo pasiekiamas „Spotify“ platformoje ir po kelių dienų šis albumas tapo vienas iš didžiausios pasaulyje „BitTorrent“ svetainės – „The Pirate Bay“ nelegaliai atsisiųstų albumų top 5- tuke. Todėl akivaizdu, kad atlikėjams ribojant priėjimą prie savo išleistų albumų legaliose muzikinėse platformose, daugeliu atveju, paskatins klausytojus ieškoti ir siųstis muzikinius kūrinius iš nelegalių svetainių.

Atsižvelgus į daugelį aspektų, galima drąsiai teigti, kad „Spotify“ ir kitos analogiškos legalios muzikinės platformos, nors ir nėra mėgstamos kai kurių atlikėjų, yra neabejotina alternatyva muzikos piratavimui. Legalios muzikos platformų naudojimo privalumas yra saugumas, nes klausydami muzikos kūrinius tokiu būdu galėsite būti ramūs, kad viską darote legaliai ir išvengsite rizikos atsisiųsti kenksmingų failų.

 

 

 

 

 

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright, Uncategorized ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s