Patentavimo kultūra Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje Lietuvos atžvilgiu. II dalis

Autorius: dr. Jacekas Antulis, METIDA asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas

IMG_0291Antrosios dalies tinklaraščio tekste iš ciklo „20-ties metų patentavimo kultūra Europoje“, pabandysime palyginti Lietuvą su Skandinavijos šalimis ir Vokietija.

 Pirmosios dalies tinklaraštyje: (https://metidalawfirm.wordpress.com/2016/07/14/20-ties-metu-patentavimo-kultura-europoje-baltijos-saliu-analize-i-dalis/) analizuojant Baltijos šalių patentavimo kultūrą, taikėme teorinį modelį, kuris, naudojant normavimo procedūrą, leido pakankamai objektyviai lyginti patentavimo intensyvumus kiekvienoje iš šalių santykiniais vienetais.  Todėl išsamiai analizavome ir lyginome Baltijos šalių patentavimo ypatumus.

Šiame tinklaraščio tekste pabandysime išsamiai apžvelgti ir palyginti Lietuvą su kitomis Europos šalimis. Pirmiausia, apžvelgsime Vokietijos patentavimo tendencijas, nes manoma, kad šioje šalyje išvystyta itin aukšta patentavimo kultūra. Siekiant objektyviau įvertinti patentavimo situaciją, pirmiausia peržiūrėsime kaip keitėsi Vokietijos gyventojų skaičius per paskutinius 10 metų (lentelė 1):

Vokietija/ metai

Gyventojų skaičius/mln. Vidutinė reikšmė/ mln.

81,534

2006

82,44  

2007

82,31

2008

82,22

2009

82,00

2010

81,80

2011

81,75

2012

80,33

2013

80,52

2014

80,77

2015

81,20

 

Pav. 1. Gyventojų skaičius Vokietijoje nuo 2006 m. iki 2015 m.

Kaip matome, gyventojų skaičius Vokietijoje per paskutinius 10 metų nelabai pasikeitė: iš vienos pusės – jų kažkiek sumažėjo natūraliai (kaip ir daugelyje Europos šalių), tačiau iš kitos pusės – Vokietijoje jaučiama stipri imigracija, kuri kompensuoją šį trūkumą.

Taikant ankstesniame tinklaraštyje įvestą modelį bei atlikus atitinkamus skaičiavimus (įvertinus patentų paraiškų kiekį ir gyventojų skaičių, skaičiuojama kiek išradimų tenka 1 mln. gyventojų), pateikiame patentavimo intensyvumą Lietuvoje ir Vokietijoje, išreikštą santykiniais vienetais (lentelė 2):

Metai

Lietuva
(intensyvumas, išreikštas santykiniais vienetais)

Vokietija
(intensyvumas, išreikštas santykiniais vienetais)

1996

32,31 518,80

1997

40,39 544,56

1998

43,30 570,31
1999 27,79

613,24

2000 21,32

634,09

2001

21,97 613,24
2002 27,46

583,81

2003

20,68 586,26
2004 22,62

593,62

2005

21,97 593,62
2006 21,00

588,71

2007

20,03 587,48
2008 28,11

603,43

2009

29,40 587,48

2010

34,89

576,45

2011 30,05

576,45

2012

35,22 571,54
2013 37,80

581,35

2014 39,74

591,16

Pav. 2. Patentavimo intensyvumas Vokietijoje ir Lietuvoje nuo 1996 m. iki 2014 m.

Iš antrosios lentelės galima pastebėti, kad patentavimo intensyvumas Vokietijoje itin didelis, o Lietuvą lenkia net keliasdešimt kartų. Kadangi skirtumas yra toks didelis, siekiant objektyviai įvertinti patentavimo situaciją, reikia taikyti papildomą normavimo procedūrą: Vokietijos patentavimo intensyvumo skaičių dalinti iš Lietuvos patentavimo intensyvumo skaičiaus (lentelė 3):

Metai

     Vokietija/Lietuva

1996

16,1
1997

13,5

1998

13,2

1999

22,1

2000

29,7

2001

27,9

2002

21,3
2003

28,3

2004

26,2
2005

27,0

2006

28,0
2007

29,3

2008

21,5
2009

20,0

2010

16,5
2011

19,2

2012

16,2

2013

15,4

2014

14,9

Pav. 3. Patentavimo intensyvumas Vokietijoje, Lietuvos atžvilgiu

Iš trečios lentelės matome, kiek kartų Vokietijos patentavimo intensyvumas didesnis, atsižvelgiant į Lietuvą.  Galima teigti, kad Lietuvos patentavimo intensyvumas gana nedidelis lyginant su Vokietija, tačiau lyginant 2012-2014 metus, skirtumas palaipsniui mažėja.

Dabar apžvelkime kokia patentavimo situacija Skandinavijos šalyse (Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje).

Metai

Lietuva Švedija Suomija Norvegija
1996 32,31 438,21 405,20

263,48

1997

40,39 440,35 438,66 257,35
1998 43,30 423,29 459,11

247,14

1999

27,79 441,41 466,54 273,69
2000 21,32 449,94 479,55

267,57

2001

21,97 419,02 444,24 243,06
2002 27,46 358,25 401,49

241,01

2003

20,68 323,06 366,17 220,59
2004 22,62 295,34 373,61

232,84

2005

21,97 268,69 340,15 232,84
2006 21,00 261,22 338,29

228,76

2007

20,03 269,75 334,57 251,23
2008 28,11 271,88 334,57

234,89

2009

29,40 233,50 336,43 255,31
2010 34,89 234,57 321,56

228,76

2011

30,05 213,24 306,69 228,76
2012 35,22 244,16 315,99

206,29

2013

37,80 248,43 297,40 224,67
2014 39,74 211,11 263,94

226,72

Pav. 4 Patentavimo intensyvumas Lietuvoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje.

O atlikus antrąjį normavimo etapą (ir dar pridėjus Vokietiją), turime tokius rezultatus:

Metai

Švedija/Lietuva Suomija/Lietuva Norvegija/Lietuva

Vokietija/Lietuva

1996

13,56 12,54 8,15 16,10

1997

10,90 10,86 6,37

13,50

1998 9,78 10,60 5,71

13,20

1999

15,88 16,79 9,85 22,10
2000 21,10 22,49 12,55

29,70

2001

19,07 20,22 11,06 27,90
2002 13,05 14,62 8,78

21,30

2003

15,62 17,71 10,67 28,30
2004 13,06 16,52 10,29

26,20

2005

12,23 15,48 10,60 27,00
2006 12,44 16,11 10,89

28,00

2007

13,47 16,70 12,54 29,30
2008 9,67 11,90 8,36

21,50

2009

7,94 11,44 8,68 20,00
2010 6,72 9,22 6,56

16,50

2011

7,10 10,21 7,61 19,20
2012 6,93 8,97 5,86

16,20

2013

6,57 7,87 5,94 15,40
2014 5,31 6,64 5,71

14,90

Pav 5. Patentavimo intensyvumas Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje, Lietuvos atžvilgiu

Penktoje lentelėje matome, kad patentavimo intensyvumas Lietuvoje, lyginant su Vokietija arba Skandinavijos šalimis, yra gana nedidelis. Galima pastebėti, kad Vokietijoje nacionalinė patentavimo kultūra pakankamai stabili ir kokia buvo prieš 20 metų, tokia išlieka ir dabar. Tačiau analizuojant Skandinavijos šalis, galima teigti, kad jie išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes nacionalinių paraiškų skaičiai šiose šalyse ženkliai sumažėjo ir per paskutinius 20 metų (Lietuvos atžvilgiu) Švedijoje krito net 2,55 karto, Suomijoje – 1,88 karto, Norvegijoje – 1,42 karto. Žinoma, Skandinavijos šalyse yra ir teigiamų tendencijų: analizuojant gyventojų skaičius, pastebėjome, kad per paskutinius 10 metų visose Skandinavijos šalyse gyventojų skaičius stabiliai auga: Švedijoje – nuo 9,05 mln. iki 9,75 mln., Suomijoje – nuo 5,27 mln. iki 5,49 mln., Norvegijoje –  nuo 4,64 mln. iki 5,17 mln. Taip pat matome, kad anksčiau Norvegija smarkiai atsilikdavo nuo Švedijos ir Suomijos pagal patentavimo intensyvumą, tačiau paskutiniais metais situacija iš esmės pasikeitė: visų trijų Skandinavijos šalių patentavimo intensyvumai praktiškai suvienodėjo, tačiau Švedija iš pirmosios vietos krito į paskutinę, užleisdama lyderio poziciją Suomijai, o aukštesnę vietą Norvegijai.

Atlikus šią analizę, galima teigti, kad Baltijos šalims reikia imti pavyzdį iš Vokietijos ir mūsų kaimynų Skandinavijoje. Todėl reikėtų gerokai pasitempti ir imtis rimtų veiksmų siekiant padidinti savo unikalių produktų apsaugą Europoje ir kitose pasaulio šalyse.

Kituose tinklaraščio tekstuose iš ciklo „20-ties metų patentavimo kultūra Europoje“, toliau išsamiai nagrinėsime Baltijos regiono patentavimo situaciją Europos ir Azijos šalių atžvilgiu.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Patentai | Patents, Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s