Atvirosios programinės įrangos kūrimas – mūsų ateitis?

Autorė: Maria Silvia Martinson, RestMark METIDA teisininkė

work-731198_640Daugelį metų programinės įrangos patentabilumas buvo viena prieštaringiausių ir susimąstyti verčiančių temų intelektinės nuosavybės apsaugos srityje. Šių ginčų pabaiga ir dabar yra labai toli. Požiūris į kompiuterių programų kūrimą ir taisymą nuolat keičiasi ir tobulėja ir jau dabar privalome savęs paklausti, ar programinės įrangos patentavimas iš vis atitiktų pakitusį ateities modelį.

Atvirosios programinės įrangos kūrimas nėra nauja idėja, tačiau jis sulaukia vis daugiau palaikymo mažose ir didelėse įmonėse. Terminą „atviroji programinė įranga“ 1998 m. sukūrė „Open Source Initative“ (OSI) įkūrėjai, kurie pasisakė už laisvąją programinę įrangą, teigdami, kad „laisvė“ gyvybiškai svarbi programinės įrangos vystymui ir kokybei. Daug anksčiau terminą „laisvoji programinė įranga“ naudojo „Free Software Foundation“ (FSF), įkurta 1985 m., teigusi, kad programinė įranga turėtų būti laisva dėl ideologinių priežasčių.

Atvirosios programinės įrangos ir laisvosios programinės įrangos idėja yra panaši. OSI ją apibūdina taip: „programinė įranga, išleista pagal licencijas, užtikrinančias tam tikras, konkrečias laisves“. Visgi Thomas Wargeris apibrėžė atvirąją programinę įrangą konkrečiau, teigdamas, kad tai yra „programinės įrangos ir intelektinės nuosavybės vystymo būdas, kai visi dalyviai gali prieiti prie programos kodo ir jį keisti“. Iš principo visi suinteresuotieji asmenys, turintys reikiamų įgūdžių, gali prisidėti prie pirminio programos teksto ir atlikti pakeitimų (pvz., ištaisyti klaidą), kai turinys tampa viešai prieinamas. Pakeitimai perduodami asmenims, atsakingiems už programinės įrangos vystymą.

Atviroji programinė įranga laikoma priešingybe komercinei ar privačiai programinei įrangai. Privati programinė įranga priklauso asmeniui ar įmonei, galimai yra patentuota, o jos pradinio programos teksto visuomenė toliau vystyti negali. Yra daug apribojimų, susijusių su minėtosios programinės įrangos naudojimu, kurie buvo pritaikyti griežtomis licencijavimo sutartimis. Pavyzdžiui, beveik visa „Microsoft“ programinė įranga yra privati, įskaitant Windows operacines sistemas ir Microsoft Office. Nors licencijavimo sutartys suteikė naudotojams galimybę naudotis programinės įrangos funkcionalumu, jos neleidžia naudotojams prieiti prie programinės įrangos veikimo metodų. Daug „Microsoft“ konkurentų, pavyzdžiui, operacinės sistemos „OpenOffice.org“, „Mozilla Firefox“ ir „Android“, suteikė priėjimą prie savo programinės įrangos.

Atvirosios programinės įrangos judėjimas pranašesnis kai kuriose srityse, lyginant su uždara programine įranga. Pavyzdžiui, galutiniai naudotojai gali individualizuoti programinę įrangą ir pritaikyti ją savo poreikiams, o komercinė programinė įranga įprastai negali būti tiek individualizuojama. Be to, įvairios klaidos randamos ir ištaisomos greičiau, nes daug asmenų prieina prie pirminio programos teksto, todėl gerėja programinės įrangos kokybė. Tai taip pat leidžia mažoms įmonėms konkuruoti su didelėmis įmonėmis, nes jos gali neturėti resursų samdyti profesionalų atlikti tai, ką gali įgudę atvirosios programinės įrangos entuziastai. Tuo pačiu metu tokia sistema taip pat turi ir trūkumų. Tiksliau, ji neužtikrina, kad asmenys baigs pradėtus vystymo darbus, nes jie nėra įmonės darbuotojai. Dėl tos pačios priežasties niekas neatsako už atnaujinimų pateikimą, nėra pakankamai informacijos apie vykstančius vystymo projektus.

Ar dėl labai skirtingo atvirosios programinės įrangos pobūdžio patentavimas iš viso yra reikalingas? Apibendrinant galima teigti, kad šiuo metu patentuoti programinę įrangą įmanoma Jungtinėse Valstijose, bet ne Europos Sąjungoje. Patentai yra privatūs ir suteikia jų savininkams daug galios nustatyti kaip išradimas gali būti naudojamas ir  parduodamas. Tuo pat metu atvirosios programinės įrangos sistema leidžia visiems naudoti ir net keisti programinę įrangą, paversdama tai labiau „bendruomenės“, ne individo ar juridinio asmens, programine įranga. Vis dėlto patentuoti atvirąją programinę įrangą įmanoma, nors ir sudėtinga, ypač kai kuriais atvejais, ir tai šiek tiek prieštarauja jos ideologijai.

Profesionalai ne kartą pareiškė, kad mažai tikėtina, jog atviroji programinė įranga visiškai užvaldys rinką. Atvirosios programinės įrangos judėjimas yra gera alternatyva privatumo tvarkai ir tikrai pagyvina konkurenciją, tačiau jam dar reikia nugludinti keletą aštrių kampų. Yra daug svarbių teisinių klausimų, ypač susijusių su licencijavimo sutartimis ir patentavimu, vis dar neatsakytų teismuose. Ar programinė įranga gali būti patentuojama turbūt bus ilgai ginčijamasi. Galbūt pasiekus tam tikrą sutarimą privati programinė įranga jau bus tapusi praeitimi.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Kita | Other, Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s