Kodėl verta pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga dalyvaujant parodose?

Autoriai:  Erikas Saukalas, METIDA partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas, teismo mediatorius; Aleksandras Špiliauskas, METIDA teisininkas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

INTA paroda Orlande, 2016

Parodos, mugės ir kiti panašaus pobūdžio renginiai visuomet kelia ypatingą susidomėjimą, nes visuomenei jos teikia papildomą galimybę tiesiogiai susipažinti su įvairių rinkų naujovėmis, o verslininkams – pristatyti savo produktus ar paslaugas, išplėsti jų žinomumo ribas, surasti partnerius ar klientus. Taigi, verslininkai deda dideles pastangas, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose būtų kuo sėkmingesnis, bet kartais prieš pradedant ruoštis dalyvavimui parodose, padaromos esminės klaidos: neatsižvelgiama į santykių, atsirandančių tokių renginių pagrindu teisinio reguliavimo ypatumus ar trečiųjų šalių daromus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus.

Paprastai tariant, pamirštama pasirūpinti eksponuojamų objektų teisine apsauga prieš renginį, jo metu ir po jo. Vertėtų iš anksto pagalvoti apie intelektinės nuosavybės apsaugą, jeigu parodoje demonstruojami tokie objektai:

  • pramoniniu būdu ar rankomis pagamintas daikto vaizdas, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių – vertėtų  pasirūpinti dizaino registracija;
  • pramoninės nuosavybės objektas, jeigu jis yra naujas, atitinka išradimo lygį ir turi pramoninį pritaikomumą – vertėtų pasirūpinti patento registracija;
  • žymuo, jei jo paskirtis yra atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir jis gali būti pavaizduotas grafiškai – verta pagalvoti apie prekių ženklų registraciją.

Ne visais atvejais yra aišku kurios teisės normos taikytinos tam tikram objektui, o kurios ne. Todėl verslininkams vertėtų iš anksto pasikonsultuoti dėl jų turimų objektų apsaugos su atitinkamų teisinių sričių specialistais arba patiems pasidomėti teisinio reglamentavimo ypatumais.

Teismų praktika

Teismų praktikoje pripažįstama, kad parodos, mugės ir panašaus pobūdžio renginiai bei jų organizavimas laikomas specialiai viešiesiems interesams skirta ar viešuosius ir individualiuosius interesus tenkinanti veikla. Tokių renginių organizavimo tikslas –  suvesti vienos geografinės vietovės gamintojus ir prekybininkus, sudarant jiems sąlygas reklamuoti savo prekes ir skatinti prekybą, ne tik dėl jų asmeninių interesų, bet ir suteikiant vartotojams, dalyvaujantiems tokiuose renginiuose, informaciją ir galimybę pasirinkti optimaliausiomis sąlygomis. Todėl tokių renginių prekybos paskatos patenka į viešojo intereso sritį. Deja, parodų organizatoriai paprastai nesprendžia gausybės sudėtingų intelektinės nuosavybės teisių derinimo klausimų ir dėl jų galinčių atsirasti neteisėtų pasekmių, kuriomis tenka rūpintis patiems intelektinės nuosavybės teisių savininkams.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad pati „parodos“ sąvoka teismų praktikoje dar nebuvo išsamiai analizuojama ar plačiai išaiškinama, bet yra bylų, kuriose vien jos atskyrimas nuo kitų (pavyzdžiui, „ilgalaikės ekspozicijos“) turėjo sąlyginai svarbią teisinę reikšmę.

Pavyzdžiui, byloje dėl autorių teisės gauti atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą pagrįstumo, teismas konstatavo, kad ieškovo autorių teisės objektai (skulptūros) yra viešai prieinami tam tikroje teritorijoje (Grūto parke), nuosavybės teisėmis priklausiančioje atsakovui, kuris, be kita ko, naudojo autorių teisės objekto atvaizdus (parke prekiaujama atvirutėmis ir kalendoriukais, kuriuose pavaizduotos parke eksponuojamos skulptūros ir kiti kūriniai), nenurodant autoriaus, tokiais veiksmais pažeisdamas autorystės teisę ir teisę į autoriaus vardą.

Teismas šioje byloje atmetė atsakovo teiginius, kad pastarasis turėjo teisę naudotis objektu (pardavinėti atvirutes, kalendorius su objekto atvaizdu) informacijos tikslais be autoriaus leidimo ir pripažino, kad „skulptūrų eksponavimas Grūto parke nėra paroda, o jų vaizdavimas atsakovo platintuose kalendoriuose – komercinio pobūdžio veiksmai, susiję su atsakovo veikla“.

Taigi, galima daryti prielaidą, kad teismas nustatydamas ar tam tikras reiškinys yra „paroda“ (intelektinės nuosavybės teisės apsaugos kontekste), labiausiai vertina reiškinio organizavimo ir su juo siejamų objektų eksponavimo tikslus. Komercinio pobūdžio veiksmų atlikimas be intelektinės nuosavybės teisių savininko leidimo (ir atitinkamo atlyginimo) paprastai yra draudžiamas.

Verta prisiminti ir kitoje byloje išsakytą teismo poziciją apie parodas – prekių ženklais pažymėtų prekių ar paslaugų pristatymas mugėse ar parodose lemia grįžtamojo ryšio rinkoje formavimą ir stiprinimą, todėl tam tikrais atvejais, pagrįsta ir teisinga pripažinti prekių ženklui aukštesnės apsaugos standartą (t.y. toks ženklas gali būti laikomas plačiai žinomu, jeigu kitų aplinkybių visuma to nepaneigia).

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad intelektinės nuosavybės teisių savininko pateikiama informacija parodoje apie produktą turi būti tiksli ir atspindėti realią tikrovę. Tai svarbu dar ir dėl to, kad teisių savininko po parodos pateikiama informacija reklaminiuose pranešimuose gali būti pripažįstama klaidinančia visuomenę, jeigu bus įžvelgiamas neatitikimas tarp reklamoje pateiktos informacijos bei parodų ar mugių metu išsakomos charakteristikos.

Taigi, prieš dalyvavimą viešoje parodoje su nauju produktu, reikėtų pasirūpinti savo produkto intelektinės nuosaybės apsauga, pradedant nuo  išvaizdos ar  veikimo būdo ir baigiant viešu prekės ženklo, susijusio su produktu, naudojimu. Tokia apsaugos strategija yra veiksminga tiek prieš potencialius konkurentus, tiek prieš nesąžiningus asmenis, nukopijavusius konkrečius pristatomo produkto elementus.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright, Kita | Other, Uncategorized ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s