Patentavimo kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Kinijoje ir Japonijoje. III dalis

Autorius: dr. Jacekas Antulis, METIDA asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas

img_7010Pirmosios dalies tinklaraštyje analizuojant Baltijos šalių patentavimo kultūrą, taikėme teorinį modelį, kuris leido pakankamai objektyviai lyginti ir išsamiai analizuoti patentavimo intensyvumą Baltijos šalyse:  (https://metidalawfirm.wordpress.com/2016/07/14/20-ties-metu-patentavimo-kultura-europoje-baltijos-saliu-analize-i-dalis/)

Antrosios dalies tinklaraštyje analizuojant Skandinavijos šalių bei Vokietijos patentavimo kultūrą, taikėme dar lankstesnį teorinį modelį, kuris leido palyginti Baltijos regioną, Vokietiją bei Skandinavijos šalis tarpusavyje:(https://metidalawfirm.wordpress.com/2016/08/24/patenting-culture-in-scandinavian-countries-and-germany-in-respect-to-lithuania-part-ii/).

Kadangi praeituose  „20-ties metų patentavimo kultūra Europoje“ ciklo tinklaraščio tekstuose detaliau nagrinėjome Baltijos regioną (Lietuvą, Latviją bei Estiją), Skandinavijos šalis (Švediją, Suomiją bei Norvegiją) bei Europos centrinę dalį (Vokietiją), norėtųsi pasižvalgyti toliau už Europos ribų ir panagrinėti, kokia patentavimo situacija kitose pasaulio rinkose bei palyginti jau su analizuotomis šalimis.

Metai

Lietuva Švedija Suomija

Norvegija

1996

32,31 438,21 405,20 263,48

1997

40,39 440,35 438,66 257,35

1998

43,30 423,29 459,11

247,14

1999 27,79 441,41 466,54

273,69

2000

21,32 449,94 479,55 267,57
2001 21,97 419,02 444,24

243,06

2002

27,46 358,25 401,49 241,01

2003

20,68 323,06 366,17 220,59

2004

22,62 295,34 373,61

232,84

2005 21,97 268,69 340,15

232,84

2006 21,00 261,22 338,29

228,76

2007

20,03 269,75 334,57 251,23
2008 28,11 271,88 334,57

234,89

2009

29,40 233,50 336,43 255,31
2010 34,89 234,57 321,56

228,76

2011

30,05 213,24 306,69 228,76
2012 35,22 244,16 315,99

206,29

2013

37,80 248,43 297,40

224,67

2014 39,74 211,11 263,94

226,72

Lentelė 1.Patentavimo intensyvumas Lietuvoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje

Todėl šiame tinklaraščio tekste pabandysime apžvelgti patentavimo tendencijas Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten yra itin didelė rinka: būtent JAV kol kas turi didžiausią įtaka Pasaulio ekonomikai.

Kalbant apie gyventojus JAV, matome, kad šis skaičius palaipsniui auga: 2006 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose užfiksuota ~298 mln. gyventojų, o 2015 m. net ~322 mln. (vidutinė reikšmė: ~310 mln.).

Apžvelgiant patentavimo intensyvumą, galime pastebėti, kad 1996 m. patentavimo intensyvumo koeficientas JAV siekė 344: mažesnis už Vokietiją (518), Švediją (438) ir Suomiją (405),  tačiau didesnis už Norvegiją (263) ir bet kurią šalį iš Baltijos regiono (Lietuva – 32, Latvija – 93, Estija – 9). Tačiau 2014 metų statistika rodo jau visai kitokį rezultatą: patentavimo intensyvumo koeficientas siekia 918: jis gerokai pralenkė visas kitas analizuotas šalis (Lietuva – 39, Latvija – 48, Estija – 33, Švedija – 211, Suomija – 263, Norvegija – 226). Patentavimo intensyvumas JAV didėjo palaipsniui: matyt JAV politika bei inovacijų skatinimas per paskutinius 20 metų buvo labai intensyvi ir pastovi priemonė

Metai

Vokietija JAV Rusija Kinija

Japonija

1996

518,80 344,49 125,66 8,65 2659,59

1997

544,56 384,20 105,38 9,43 2739,34
1998 570,31 434,21 114,78 10,23

2803,41

1999

613,24 481,00 138,82 11,62 2804,60
2000 634,09 531,09 163,08 18,85

3013,81

2001

613,24 572,08 172,84 22,34 3002,94
2002 583,81 593,77 165,41 29,61

2864,79

2003

586,26 608,91 174,18 42,23 2809,73
2004 593,62 610,83 160,34 48,93

2889,99

2005

593,62 669,90 164,94 69,54 2886,41
2006 588,71 714,75 194,52 90,99

2722,47

2007

587,48 777,80 191,87 113,85 2616,08
2008 603,43 746,35 193,32 144,74

2589,50

2009

587,48 724,83 178,57 170,41 2316,56
2010 576,45 779,83 200,36 217,99

2275,50

2011

576,45 798,43 184,83 309,31 2255,88
2012 571,54 866,21 200,22 398,19

2251,44

2013

581,35 927,60 200,66 524,36 2131,56
2014 591,16 918,79 167,92 595,92

2086,28

Lentelė 2 . Patentavimo intensyvumas Vokietijoje, JAV, Rusijoje, Kinijoje bei Japonijoje

Dabar apžvelkime kokia patentavimo situacija vienoje didžiausių pasaulio valstybių – Rusijoje. Jeigu paanalizuotume gyventojų skaičių  Rusijoje, matome, kad per paskutinius 10 metų situacija beveik nesikeičia: 2006 m. Rusijoje gyveno 143.2 mln.; 2015 m. – 146.3 mln. žmonių.

Analizuojant išradimų patentavimą, matome, kad jis palaipsniui didėja: patentavimo koeficientas 1996 m. siekia 125, o 2014 m.padidėjo iki 167. Tačiau palyginus su Europos didžiausia atstove Vokietija (518 – 591) arba JAV (344-918), Rusijos patentavimo koeficientas yra pakankamai mažas. Įvertinus tai, kad Rusijoje (143 mln.) žmonių skaičius tik ~50% mažesnis už JAV (310 mln.), galima manyti, kad teoriškai ši šalis turi didžiulį potencialą ateityje.

Toliau bandome panagrinėti labai prieštaringą (pagal įvairius ekonominius rodiklius) šalį  Kiniją. Kinijoje kiekvieno regiono situacija skirtinga. Šiame tinklaraščio tekste apžvelgsime  bendrą šalies patentavimo situaciją ir tendencijas, tačiau reikėtų žinoti, kad tam tikrais aspektais bendras patentavimo intensyvumas gali visai neatspindėti skirtingų regionų realių patentavimo tendencijų. Kaip žinome, gyventojų Kinijoje yra itin daug (1996 m. jų buvo užregistruota net 1314,48 mln.) ir nepaisant Kinijos vyriausybės griežtų priemonių, žmonių skaičius ir toliau didėja (2015 m. užregistruota 1374.62 mln).

Patentavimo intensyvumo pasikeitimai Kinijoje per paskutinius 20 metų gana ryškūs:

  • 1996 m. patentavimo intensyvumo koeficientas Kinijoje buvo tik 8.65. Tai yra mažiau negu bet kurioje mūsų anksčiau analizuotoje šalyje.
  • 2000 m.šis koeficientas jau padidėjo iki 18.85, 2005 m. –iki 69.54.
  • 2010 m. patentavimas Kinijoje (217.99) pasiekė vidutinį Europos patentavimo lygį. Tačiau tai dar ne viskas: 2011 m. Kinijoje patentavimas pasiekė epogėjų, nes šis skaičius per vienus metus šoktelėjo net iki 309.31.

2014 m. patentavimo koeficientas pasiekė 595.92 ribą (Vokietija tais pačiais metais: 591.16). Įvertinus tai, kad Kinijos vakarinė dalis patentavimo atžvilgiu dar nėra tokia aktyvi ir tai, kad žmonių kiekis Kinijoje ~4 kartais didesnis už JAV, galima teigti, kad artimiausioje ateityje, jeigu nepasikeis politinė situacija, Kinijoje patentavimo intensyvumas gerokai išaugs.

Panagrinėkime patentavimo raidą dar vienoje rytų šalyje – Japonijoje. Pasaulio lazerių pramonėje būtent Japonija laikoma lazerinių technologijų lydere. Taigi, gyventojų skaičius Japonijoje per paskutinius 10 metų beveik nesikeičia ir vidutiniškai siekia: 127.48 mln. Pagal patentavimo intensyvumą Japonija taip aplenkė visas kitas mūsų analizuotas šalis (1996 m. intensyvumo koeficientas Japonijoje yra 2659, 2014 m. – 2086), kad lieka tik sekti tokiu pavyzdžiu.

Šiuo tinklaraščio tekstu užbaigiame „20-ties metų patentavimo kultūra Europoje“ ciklą. Jeigu Jums įdomi patentavimo situacija kitoje šalyje, kreipkitės, analizuosime ir pateiksime rezultatus bei išvadas.

 

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Patentai | Patents, Uncategorized ir priskirtas tokioms žymoms: , , , , , . Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s