Daiktų internetas

Autorė: Maria Silvia Martinson, RestMark METIDA teisininkė

blogo-picĮsivaizduokite pasaulį, kuriame, iš karto pabudus ryte, jūsų lova prisitaikytų prie padėties, kurioje geriausia gulėti, pagal įvairius spaudimo taškus. Tuomet  aukštųjų technologijų rankinis laikrodis  informuotų: jutikliai nustatė, kad jūsų kraujo spaudimas yra šiek tiek žemesnis nei rekomenduojama ir turėtumėte papusryčiauti. Būtų gerai rinktis jogurtą su trupučiu javainių, nes, remiantis iš virtuvės prietaisų gautais duomenimis, paskutinio jogurto indelio šaldytuve galiojimo laikas baigiasi šiandien. Tai būtų tinkami greiti pusryčiai, nes jums reikia būti darbe po 77 minučių, o jau pradeda susidaryti eismo spūstys – skaičiavimai, pagrįsti jūsų įprastine rytinio susiruošimo rutina, rodo, kad turėtume tik 4 minutes pusryčiams prieš išvykdami į darbą, kad būtumėte ten tiksliai laiku. Situacija pasikeitė – liko tik 2 minutės, nes pagrindiniame kelyje įvyko nedidelė avarija ir eismas sulėtėjo lyginant su pirminiais skaičiavimais.

Nors pirmiau pateiktas įvykių aprašymas atrodo kaip aprašymas iš fantastikos knygos skyriaus, panašu, kad tai taps mūsų realybe per ateinančius kelis dešimtmečius. Mūsų naująją realybę formuos Daiktų internetas (DI), kuris sukasi apie įrenginių tarpusavio bendravimą, kuris papildys „įprastinius santykius“ tarp žmonių arba tarp žmonių ir įrenginių, prie kurių esame įpratę. Nors DI turi keletą įvairių apibrėžimų, iš principo tai – įvairių įrenginių, galinčių rinkti duomenis ir jais keistis, tarpusavio ryšys. Būtina sąlyga – tinklo ryšys, jei įrenginys (ar „daiktas“) turi įjungimo-išjungimo mygtuką, jis greičiausia gali būti DI dalimi.

Jau dabar savo kasdieniame gyvenime galime rasti daug objektų, turinčių DI savybių. Dažniausiai pasitaikantys yra taip vadinamieji išmanieji namų prietaisai, kuriuos galima kontroliuoti nuotoliniu būdu, kaip automatinės šviesos, oro kondicionavimas, robotai dulkių siurbliai ir orkaitės. Visgi yra tiek daug kitų fizinių objektų, kuriuose įtaisyti ar ateityje galėtų būti įtaisyti jutikliai ir paleidimo mechanizmai. DI perspektyva nėra tai, kad atskiri įrenginiai gali būti prijungti prie didesnio įrenginių tinklo, o galimybės, kurias toks tinklas gali duoti. DI sistemoje esantys įrenginiai gali ne tik sužinoti apie įvairias situacijas ir jas išanalizuoti, jie taip pat gali atlikti veiksmus, o tai veda prie automatizavimo ir geresnių sprendimų dėl greitos giluminės analizės ir reakcijos.

Pavyzdžiui, neįmanoma pervertinti DI teikiamos naudos sveikatos priežiūros srityje – jutikliai leidžia stebėti pacientus realiu laiku ir nustatyti įvairias sveikatos problemas ar net užkirsti joms kelią.  Be to, DI būtų didelis žingsnis aplinkos stebėjime, nes jutikliai galėtų įvertinti atmosferą, vandens kokybę ir kt., kas leistų numatyti optimalią aplinkosauginę elgseną ir sutrumpintų reagavimo laiką katastrofos atveju. Todėl vienas iš DI tikslų – padaryti mūsų kasdienę buitį kuo patogesnę, tuomet tikrai įvertintume išmanaus automobilio statymo, išmanios eismo kontrolės teikiamą komfortą ir, žinoma, techninės priežiūros paslaugas, kurios būtų suplanuotos taip, kad kuo mažiau kliudytų mūsų įpročiams.

Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad iki 2020 metų Daiktų internetą sudarys beveik 50 milijardų objektų. Europos Sąjunga investavo 192 mln. eurų į DI tyrimus ir plėtrą 2014–2017 metų laikotarpiu ir tuo pačiu tikslu pradėjo kelias programas (tokias kaip H2020 programa). DI padidino statymus už technologijų kompanijas visame pasaulyje – klausimas yra, kada ir kas sukurs kažką išskirtinio, kas visą žaidimą perkels į kitą lygį? Patentinių paraiškų, teikiamų dėl su DI susijusių išradimų, skaičius nuolat auga jau daugelį metų, nors kai kurie iš jų gali net netenkinti patentuotinų išradimų kriterijų daugelyje pasaulio vietų, nes tai „programinės įrangos patentai“. Pagal „LexInnova“ atliktą tyrimą, šiuo metu daugiausiai DI patentų turinčios bendrovės yra mikroschemų gamintojos „Qualcomm“ (724) ir „Intel“ (688).

Visgi galimybė patentuoti nėra vienintelis svarbus klausimas, kai kalbame apie DI – vis dar yra daugybė klausimų dėl šio reiškinio teisinės pusės, ypač žvelgiant iš  privatumo ir saugumu pusės. Iki kada duomenų rinkimas ir tokių duomenų perdavimas gali būti laikomas teisėtu ir nuo kada – akivaizdžiu privatumo pažeidimu? Kaip rasti tinkamą pusiausvyrą? Be to, jei viskas bus sujungta su viskuo, ar iš viso įmanoma užtikrinti tokių sistemų saugumą? Išskirtinės naujovės, tokios kaip DI pažanga, visuomet kartu su savimi atsineša ne tik patogumus, bet ir klausimus, kuriems reikia atsakymo. Tik laikas pasakys, ar tie atsakymai mus tenkins ar ne.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Uncategorized. Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s