Kokie iššūkiai ir naujovės laukia prekių ženklų ES valstybėse narėse?

Autorė: Ruta Olmane, Latvijos prekių ženklų ir dizaino patikėtinė, Europos prekių ženklų ir dizaino patikėtinė, METIDA teisininkė, Europos Bendrijos prekių ženklų asociacijos (ECTA) prezidentė; Rasa Slunksnytė, METIDA jaunesnioji konsultantė

5aacdda1750e56a4d34431d7dfbba2b2Europos Bendrijos Prekių ženklų patikėtinių asociacija (ECTA) organizavo diskusijas aktualiomis temomis: “ES prekių ženklų įgyvendinimo direktyva” ir “Brexit pasekmės intelektinei nuosavybei”. Daugiausiai kalbėta apie naujosios Europos Sąjungos prekių ženklų direktyvos įgyvendinimo strategiją ir reikalingus veiksmus nacionalinėse jurisdikcijose. Šias diskusijas inicijavo ir moderavo: METIDA asocijuota partnerė Latvijoje, ECTA prezidentė Ruta Olmane.

Dar 2015-ųjų metų pabaigoje paskelbus naujas Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentavimo nuostatas, pradėta įgyvendinti reforma, kuria siekta suvienodinti prekių ženklų sistemą tiek ES, tiek nacionaliniais lygmenimis. Reglamentui įsigaliojus, verta panagrinėti, kaip keisis nacionalinių prekių ženklų reguliavimas ir kokios įtakos tai turės jų savininkams.

Pirmiausia , direktyvos nuostatos privalo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2019 metų sausio 14 dienos. Taigi, visoje ES galios vienodi reikalavimai visiems prekių ženklų apsaugos etapams. Tačiau, yra ir būtinų, ir neprivalomų nuostatų.

Prekių ženklų savininkams – didesnės galimybės

ES prekių ženklų apsaugos reguliavime buvo atsisakyta grafinio atvaizdavimo reikalavimo. Valstybės narės taip pat turės taikyti šią nuostatą. Tad būsimiems prekių ženklų savininkams bus praplėstos galimybių ribos: prekių ženklą galės sudaryti bet kokie žymenys, tačiau jie turės būti vaizduojami registre tokiu būdu, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų tiksliai nustatyti savininkui suteiktos apsaugos objektą. Taigi, pareiškėjas, norintis savo reklamos foną įregistruoti kaip prekių ženklą, galės tą padaryti kur kas paprasčiau nei iki šiol.

Durys plačiau bus atvertos ne tik nestandartiniais laikomiems prekių ženklams. Pavyzdžiui, žinomas taros supirkimo simbolis sup galėtų būti registruotas kaip sertifikavimo ženklas, o garantinis ženklas galėtų būti šis 2 sidabro gaminių prabą žymintis simbolis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sertifikavimo ar garantinių ženklų apsauga priskiriama prie neprivalomų direktyvos nuostatų, t.y. dėl jų inkorporavimo valstybės narės galės nuspręsti savo prerogatyva.

Apsukriems prekių ženklų pareiškėjams – griežtesnės sankcijos

Įgyvendinus direktyvą ne tik bus praplėstas prekių ženklų rūšių sąrašas, bet ir jiems keliami reikalavimai. Nesąžiningi pareiškėjo ketinimai bus įtraukti prie absoliučių atsisakymo registruoti reikalavimų, kuriems atitiktį nagrinėja nacionalinės žinybos. Ankstesnių panašių neregistruotų ar kitoje valstybėje registruotų prekių ženklų egzistavimas bus įtrauktas į santykinių pagrindų sąrašą. Tokiu būdu bus apgintos ankstesnių prekių ženklų savininkų teisės. Vadinasi, apdairūs pareiškėjai turės išnagrinėti platesnę rinkos dalį, nei kad to reikėdavo iki šiol ir tik įvertinę naujo prekių ženklo atitiktį reikalavimams, pateikti jį registruoti.

Galimybė protestuoti prekių ženklą, dar neįsigaliojus registracijai

Dar viena naujovė, gerai žinoma ES prekių ženklų savininkams – vadinamoji pre-grant procedūra, kuri taip pat bus privaloma valstybėms narėms. Procedūros esmė – galimybė oponentams protestuoti jūsų prekių ženklo paraišką iškart po jos publikacijos, dar neįsigaliojus registracijai. Kartu? nacionaliniai Patentų biurai 3 mėnesius nuo paraiškos paskelbimo negalės jos įregistruoti. Žvelgiant iš prekių ženklo savininko perspektyvos, šis pokytis bus aktualus dėl to, jog sumažės praktikoje pasitaikančio klaidinimo. Pavyzdžiui, pagal šiuo metu Lietuvoje ir kai kuriose kitose ES valstybėse narėse galiojančias procedūras, atlikus ekspertizę yra priimamas sprendimas prekių ženklą registruoti. Vėliau, sumokėjus valstybinę rinkliavą, toks ženklas yra paskelbiamas. Mažiau patyrusiam savininkui gali susidaryti įspūdis, jog procedūros baigtos. Tačiau praktikoje publikacija laikoma tik vienu iš registracijos etapų, kurio metu kitų prekių ženklų savininkai gali protestuoti vėlesnį ženklą. Ir tik nesulaukus protesto, išduodamas registracijos liudijimas.

Geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų institutai

Nacionalinėje valstybių narių teisėje turės būti įtvirtinti keli nauji institutai, kurie bus laikomi absoliučiais neįregistravimo pagrindais. Tai geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų institutai, kurių pagrindu bus atsisakoma registruoti ženklus, teikiančius nuorodas į konkrečias geografines vietoves. Pagal Europos Sąjungos teisę, tokios teritorijos nulemia atitinkamo gaminio savybes ar nurodo, kad bent vienas iš gamybos etapų bus tame regione. Pavyzdžiui, savo putojančio vyno negalite pavadinti „Šampanu“, nes, kaip žinia, šis gėrimas gali būti gaminamas tik tam tikrame Prancūzijos regione. Valstybės narės taip pat įpareigojamos numatyti ir vyną apibūdinančių terminų apsaugą, jog niekas negalėtų įgyti išimtinių teisių į juos. Be to, bus įtvirtinta ir garantuotų tradicinių gaminių apsauga. Tai reiškia, kad kai tam tikras pavadinimas yra naudojamas produktui apibūdinti ar nurodo jo specifinį pobūdį, o produktas yra gaminamas tradiciniu būdu, suteikiama platesnė apsauga ir panašus prekių ženklas nebus registruojamas. Kitaip tariant, jei norėtumėte įregistruoti prekių ženklą „Liliputas“, reikia iš anksto susitaikyti su tuo, jog toks ženklas registruotas nebus, nes šis terminas yra saugomas ir išimtinių teisių įgyti negalite. Analogiška situacija ir su „Daujėnų duona“, kuri nuo seno gaminama tik šiame regione kartu saugant šį pavadinimą.

Aptarus nuostatas, kurios labiausiai palies naujai registruojamų prekių ženklų savininkus, reikia paminėti, kad direktyva turės įtakos ir jau įregistruotų prekių ženklų savininkams. Nacionaliniai patentų biurai bus įpareigoti informuoti apie registracijos galiojimo termino pabaigą. Taip pat, bus įtvirtintas pažeidžiančių prekių tranzitas.

Dar planuojama įtvirtinti nuostatas dėl prekių ženklo nenaudojimo: galimybė nenaudojimu remtis kaip gynybos priemone protesto procedūroje ar pažeidimo byloje. Ir dar viena svarbi nuostata, tai draudimas pripažinti registraciją negaliojančia, kai ankstesnis ženklas vėlesnio ženklo paraiškos padavimo metu dar nebuvo įgijęs skiriamojo požymio ar reputacijos.

Taigi, galime daryti išvadą: jeigu ES valstybės narės savo prekių ženklų apsaugai skirtuose teisės aktuose nebuvo įtvirtinusios aukščiau minėtų privalomų nuostatų, tą turės padaryti kuo skubiau. Įtvirtinus visa tai, tikimasi lengviau suprantamų ir paprastesnių procedūrų, susijusių su prekių ženklų apsauga, sumažėjusios klaidinimo galimybės. Reikšminga tai, jog pokyčiai palies ir naujai registruojamų, ir jau įregistruotų prekių ženklų savininkus. O išimtinės teisės, pavyzdžiui, į tam tikram regionui būdingus produktus ar augalų veisles, nebus suteiktos niekam dėl naujai įtvirtinamų institutų.

Advertisements
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Uncategorized. Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s