Socialiniai tinklai: ne tik reklamos galimybės, bet ir prekių ženklų vagystės

Autoriai: Erikas Saukalas, METIDA partneris, advokatas, tarptautinių ryšių grupės vadovas, teismo mediatorius; Laurynas Jurgaitis, METIDA teisininkas

shutterstock_169451720Socialiniai tinklai suteikia begalę įvairių būdų komunikacijai su klientais, tad nenuostabu, jog itin dažnas komercine veikla užsiimantis asmuo turi savo oficialią socialinio tinklo paskyrą Facebook, Instagram ar Youtube. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad socialiniais tinklais  dažnai pasinaudoja ir prekių ženklų vagys. Dažniausiai praktikoje pasitaiko šie atvejai:

  • neįgaliotas asmuo reklamos tikslais naudoja prekių ženklus ar kitus žymenis savo socialinėje paskyroje;
  • konkurentas savo socialinio tinklo paskyroje naudoja klaidinamai panašų prekių ženklą;
  • socialinio tinklo naudotojas registruoja paskyros vardą, į kurį inkorporuotas jam nepriklausantis prekių ženklas.

Ginti prekių ženklo savininko teises socialiniame tinkle gali būti sudėtinga, ypatingai tais atvejais, kai pažeidėjo tapatybė nežinoma. Gera žinia prekių ženklų savininkams yra ta, jog dauguma socialinių tinklų savo paslaugų teikimo taisyklėse yra nurodę draudžiantys intelektinės nuosavybės pažeidimus ir turi vidines priemones šioms problemoms spręsti.

Minėtose socialinėse platformose egzistuoja procedūra, kurios pagalba, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris galvoja, kad jo, kaip prekių ženklo savininko, teisės yra pažeidžiamos, gali pranešti apie tai socialinio tinklo administracijai pateikęs nustatytos formos paraišką. Prekių ženklo savininkas privalo pateikti duomenis apie konkretaus prekių ženklo registraciją, ženklo registracijos pažymėjimo kopijas, taip pat paaiškinimą, nurodant kaip pažeidžiamos jo teisės. Paraiškoje reikėtų nurodyti aplinkybes, kurios rodo pažeidėjo nesąžiningus ketinimus ar siekį naudoti socialinio tinklo paskyrą komerciniais tikslais, t.y. konkrečių prekių ar paslaugų reklamai. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti faktinis socialinio tinklo vartotojų klaidinimo atvejis komentarų skiltyje arba vartotojus klaidinančios grotažymės (angl. hashtags).

Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog prekių ženklo naudojimas nelaikomas neteisėtu, jeigu jį naudojantis socialinio tinklo vartotojas nesiekia komercinio tikslo. Be to, galimi atvejai, kai prekių ženklo naudojimas yra pateisinamas, pavyzdžiui, siekiant nurodyti prekių priedų ar atsarginių dalių paskirtį.

Atkreipkite dėmesį, kad aprašyta intelektinės nuosavybės pažeidimų pranešimo procedūra reiktų naudotis apdairiai. Pastebėjus prekių ženklo pažeidimo atvejį, visų pirma rekomenduojama kreiptis į pažeidėją su prašymu nutraukti neteisėtą ženklo naudojimą tiesiogiai. Atsižvelgiant į socialinių tinklų viešumą, greitą informacijos sklaidą bei praktikoje dažnai pasitaikančius atvejus, kai itin griežtas ar atsainus pretenzijos tonas sukelia neigiamą reakciją, svarbu, jog prašymas būtų pagarbus ir aiškus. Jeigu pažeidėjas į prašymą nereaguoja, būtina kreiptis į socialinio tinklo administraciją.

Iš pradžių prekių ženklo savininko teisių gynimas socialinio tinklo erdvėje gali pasirodyti komplikuotas, tačiau ankstyva socialinio tinklo paskyros registracija, dėmesingumas pažeidėjų atžvilgiu bei greita intelektinės nuosavybės pažeidimų informavimo procedūra gali palengvinti šią užduotį.

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Asmens duomenų apsauga | Protection of Personal Data, Uncategorized ir pažymėtas , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s