Kaip atpažinti nemokų klientą?

Autorius:  Nikas Borneika, METIDA advokatas

VC125186_editTurbūt sunkiai rastume verslą, kuris nėra susidūręs su skolininkais. Verslininkų patirtis skirtinga – vieniems pavyksta skolą atgauti nepatiriant didesnių nepatogumų (pvz., užtenka išsiųsti priminimą), kitiems to nepavyksta padaryti be teismo įsikišimo, trečias, ir liūdniausias, atvejis – skolininko bankrotas, dažniausiai  tai reiškia, jog skolos atgauti nebepavyks.

Kaip elgtis jei vėluojama atsiskaityti ir kaip identifikuoti pavojų? Šiame tinklaraščio tekste aptarsime šiuos ir kitus verslininkams kylančius klausimus.

Kada laikoma, jog įmonė yra nemoki?

Įmonės nemokumas yra būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir uždelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonei tapus nemokia, įstatymai įpareigoja jos vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kokie požymiai rodo, kad klientas gali tapti nemokus?

Tai, kad klientas turi uždelstų įsipareigojimų nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Gali būti, jog įmonė tiesiog patiria laikinų finansinių sunkumų. Kita vertus, finansiniai sunkumai gali rodyti, jog įmonė artėja prie nemokumo būsenos, todėl susidūrus su vėlavimu atsiskaityti, svarbu nelaukti ir aiškintis tokio vėlavimo priežastis. Gali būti ir taip, kad klientas neatsiskaito dėl to, kad yra nepatenkintas prekių ar paslaugų kokybe, tačiau bet kokiu atveju patariama rinkti ir sekti informaciją apie kliento būklę.

Informacija, padedanti įvertinti įmonės finansinę situaciją, yra viešai prieinama. Juridinių asmenų registro puslapyje galima matyti, ar pastaruoju metu buvo kokių nors pasikeitimų bendrovės valdyme (pvz., keitėsi akcininkai, vadovas), taip pat, ar laiku yra pateiktos finansinės ataskaitos. „Sodros“ internetinėje svetainėje galima pasitikrinti, ar įmonė neturi įsiskolinimo „Sodrai“, taip pat matyti darbuotojų skaičių. Vėlavimas pateikti finansines ataskaitas, įsiskolinimas už socialinį draudimą, taip pat nuolatinis arba staigus darbuotojų sumažėjimas gali būti ženklas, kad įmonė susiduria su rimtesnėmis vidinėmis problemomis.

Labai svarbią informaciją mums gali atskleisti turto arešto registro duomenys. Jeigu iš šių duomenų matyti, kad įmonės turtui yra pritaikyti apribojimai, tai rodo, jog įmonė turi jau kreditorių, kuriems su šiuo klientu nepavyko susitarti geruoju. Be abejo, reiktų analizuoti kokiu pagrindu tie apribojimai nustatyti. Dažnai pasitaiko, jog turto areštai (laikinosios apsaugos priemonės) vėliau yra panaikinami, nustačius, jog jų pritaikymui nebuvo pagrindo.

Apie finansinę būklę daug pasako ir kliento elgesys. Jeigu klientas bendradarbiauja, paaiškina vėlavimo atsiskaityti priežastis, žada padengti įsiskolinimą, tai gali reikšti , kad klientas patiria laikinus finansinius sunkumus. Vis dėlto jeigu raginimai atsiskaityti yra ignoruojami (neatsakoma į elektroninius laiškus, grįžta neįteikti laiškai, neatsiliepiama į skambučius), tai yra labai rimtas signalas, jog įmonės finansinė padėtis nežada pagerėti ir įmonei gresia nemokumas.

Kada verta dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą?

Jeigu po surinktos informacijos kyla pagrįstų įtarimų, jog įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini, tuomet patartina nedelsti ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, kartu reikalaujant, jog bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų pritaikytas areštas skolininko turtui. Tai yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo tokių situacijų, kai įmonės turtas yra iššvaistomas ir vėliau jo nebepakanka atsiskaityti su kreditoriais.

Ar yra alternatyvių (neteisminių) kelių priversti skolininką atsiskaityti?

Jeigu iš surinktos informacijos matoma, kad situacija nėra tokia prasta, tuomet, siekiant išvengti bylinėjimosi, verta pradžioje pasinaudoti kitais įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais.

Viena iš veiksmingesnių priemonių – priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymas, ypač tokio pobūdžio santykiuose, kai bendradarbiavimas tarp šalių yra tęstinis (pvz., nustojama tiekti prekes, atlikti darbus ir pan.). Kadangi atsiskaitymas už prekes ar paslaugas yra esminė sąlyga pardavėjui ar paslaugų teikėjui, egzistuoja pagrindas sutartį nutraukti, laikantis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos. Aukščiau minėtos priemonės leistų užkirsti kelią įsiskolinimams augti ateityje.

Jeigu norima išsaugoti komercinius santykius, galima suteikti papildomą terminą prievolei įvykdyti, taip pat pareikalauti, jog uždelstą įvykdyti prievolę ir vėlesnius mokėjimus klientas užtikrintų laidavimu, garantija ar įkeitimu (hipoteka).

Jei klientui paskelbiamas bankrotas – ar yra būdų atsirasti aukštesnėje kreditorių eilėje? Kas geriausiai apsaugo kreditoriaus interesus bankroto byloje?

Kreditoriniai reikalavimai suskirstomi į eilę pagal įstatyme nustatytus kriterijus: pagal subjektus ir teisinių santykių pobūdį. Taigi, nėra galimybės to paties kreditorinio reikalavimo perkelti į aukštesnę kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę.

Šiuo atveju hipoteka ar kilnojamojo turto įkeitimas užtikrintų ypatingą reikalavimų statusą. Tokie reikalavimai pirmiausia tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Įkeitimu arba hipoteka užtikrintas  kreditoriaus reikalavimas nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nes įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius) yra privilegijuotas kreditorius – šiomis priemonėmis užtikrintas reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės.

Galima daryti išvadą, kad efektyviausiai kreditoriaus interesai bankroto procese apsaugomi tuomet, jei šalys buvo sutarusios skolininko prievolę užtikrinti įkeitimu arba hipoteka. Visais kitais atvejais, kreditoriniai reikalavimai yra skirstomi pagal įstatyme nustatytą kreditorinių reikalavimų eilę, kurioje verslo subjektai lieka paskutinieji (po darbuotojų ir valstybės).

Jeigu vėluojantis arba jau nebegalintis atsiskaityti klientas yra užsienio įmonė – kaip tokiu atveju elgtis?

Su užsienio įmonėmis kyla daugiau problemų, kadangi yra sunkiau pačiam surinkti informaciją apie tokių įmonių finansinę būklę, be to, kiekvienoje šalyje bankroto procedūra yra skirtinga, todėl sudėtinga prognozuoti kokioje padėtyje atsidurs kreditorius užsienio subjektui tapus nemokiam. Susidūrus su užsienio kliento nemokumu ar vėlavimu atsiskaityti, paprastai be tos šalies teisininko pagalbos apsieiti nepavyks.

Alternatyva, kuria pasinaudojant galima sumažinti užsienio klientų nemokumo riziką, yra prekinių kreditų draudimas. Toks draudimas apsaugo pardavėją ar paslaugų teikėją nuo beviltiškų klientų skolų. Vis dėlto, šis draudimas yra pakankamai brangus, todėl paprastai įmonės pačios prisiima iš bendradarbiavimo su užsienio partneriais galinčią kilti riziką.

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Kita | Other, Uncategorized ir pažymėtas , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s