Kas skiria originalų kūrinį nuo plagiato?

Autorė: Inga Lukauskienė, METIDA asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, teismo mediatorė;

Img88948_kkeditPlagijavimas turbūt atsirado tuo pat metu, kai žmonija pradėjo kurti – pamačius gražų daiktą norėjosi turėti tokį patį, o jeigu tai tapdavo ir pajamų šaltiniu, tai geros idėjos būdavo tiesiog „pasiskolinamos“.

Tad ir diskusijos, kas yra plagiatas, o kas – tik pasinaudojimas idėja, vyksta nuolat, kartais tik socialinėje medijoje ar spaudoje, o kartais, persikeliant ir į teismo salę.

Ar idėjos panaudojimas yra laikomas plagiatu, priklauso nuo objekto. Turbūt dažniausiai pasitaikantis plagijavimo atvejis – neteisėtas citavimas mokslo darbuose, tačiau kai kurios aukštosios mokyklos jau sugalvojo kaip tai pažaboti. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio  universitetas dar 2012 m. lapkričio 20 d. yra patvirtinęs, kad studento rašto darbas yra laikomas plagiatu, kai rašto darbas ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašant kito autoriaus tekstą nenurodant šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis. Pažodinis kito autoriaus teksto perrašymas nenurodant šaltinio arba nurodant šaltinį, tačiau neišskiriant perrašyto teksto kabutėmis laikomas plagiatu, jei tokio teksto darbe yra daugiau nei pusė puslapio, t. y. 900 spaudos ženklų, įskaitant tarpus. Studento rašto darbas taip pat yra laikomas plagiatu, kai jis ar jo dalys yra parašytos perfrazuojant kito autoriaus tekstą nenurodant šaltinio. Kito autoriaus teksto perfrazavimas nenurodant šaltinio laikomas plagiatu, jei tokio teksto darbe yra daugiau nei vienas puslapis, t. y. 1800 spaudos ženklų, įskaitant tarpus.

Studentams, kurie ruošdami rašto darbus naudojasi įvairia literatūra, yra gana paprasta laikytis tokių taisyklių. Teisėto citavimo taisykles yra nustatęs ir teismas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atitinkamą publikaciją (straipsnį) visuomenės informacijos priemonėje pripažinus kūriniu (t. y. autorių teisių objektu) ir vertinant jo citavimą bei citavimo teisėtumą kitoje visuomenės informavimo priemonėje, inter alia, reikia įvertinti, ar citatoje nėra pagal ATGTĮ 5 straipsnio 5 punktą autorių teisių objektais nelaikomų įprastinio pobūdžio informacinių pranešimų apie įvykius, kurių nė viena iš visuomenės informavimo priemonių negali monopolizuoti. Netgi tais atvejais, kai yra konstatuojama, kad tam tikros publikacijos (straipsnio) dalies panaudojimas neatitinka ATGTĮ 21 straipsnyje nurodytų citavimui keliamų reikalavimų (inter alia, citavimo tikslui reikalingo masto), sprendžiant dėl (galimo) pažeidimo apimties turi būti įvertinta, ar nėra tokios informacijos, kuri negali būti monopolizuojama ir kokia yra jos apimtis lyginant ją su pateikiamu cituojamu tekstu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-313/2015).

Taigi konstatuoti autoriaus teisių pažeidimo nėra pagrindo tais atvejais, kai kūrinys yra cituojamas, nepažeidžiant citavimui įstatymo keliamų reikalavimų, arba kai panaudojama kūrinyje esanti informacija, kuri nėra saugoma autorių teisės.

Kas kita, kai svetimas kūrinys yra panaudojamas kaip idėja naujam kūriniui, nes riba tarp idėjos ir plagiato kartais itin plona.

Turbūt dar dauguma pamena, kai 2017-04-27 naujienų portale Delfi.lt pasirodė publikacija (http://www.delfi.lt/stilius/stiliaus-naujienos/ikea-maisas-virto-prabangia-rankine-kuria-ipirkti-gales-vienetai.d?id=74474400)  apie tai, kad mados namai „Balenciaga“ pristatė naują rankinės modelį „Arena“, kuris stebėtinai primena pirkėjams labai gerai žinomą IKEA pirkinių krepšį „Frakta“.

ikea maisas

Žinoma, šie objektai skiriasi medžiagomis, iš kurių pagaminti, bet autorių teisė, kaip ir dizaino teisė, saugo gaminio formą, kuri šiuo atveju, iš tiesų yra beveik identiška. Vis dėlto, šią situaciją IKEA vietoj bylinėjimosi pavertė smagia reklamine kampanija (https://giphy.com/gifs/ikea-balenciaga-frakta-3o7buic09XWaWLRftS).

Pasitaiko situacijų, kai gera idėja tiesiog tampa naujo kūrinio šaltiniu, tačiau pirminės idėjos autoriui tenka susitaikyti su faktu, kad jo idėja patraukli ir kitiems, tačiau jos įgyvendinimas yra teisėtas. Štai prieš metus startavęs projektas Lietuvon.lt šiais metais įgavo didelį pagreitį – birželio 15 dieną buvo pristatytas žemėlapis vaikams „Lietuvon.lt – atradimams“, patraukęs ir lino gamintojų dėmesį, kurie šią idėją perkėlė ant lininio rankšluosčio:

lietuvon

Piešiniai iš tiesų panašūs – tai tas pats Lietuvos žemėlapis, kuriame miestai ir miesteliai  pavaizduoti pateikiant lankytinų objektų piešinius, tačiau šie piešiniai nėra tapatūs. Taigi projekto Lietuvon.lt kūrėjams belieka tik pasidžiaugti, kad jų iniciatyva sulaukė dėmesio, o toks idėjos panaudojimas galbūt pritrauks ir dar daugiau besidominčių projektu.

Tad kiek žingsnių nuo idėjos iki plagiato? Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti sunku. Vis dėlto, tiek studentai, tiek aukštosios mados kūrėjai visuomet žino, kiek jų kūriniuose yra jų pačių minčių ir idėjų, o kiek skirta laiko tik kitos idėjos nukopijavimui.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Autorių teisės | Copyright, Uncategorized ir pažymėtas , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s